Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, duodamas interviu „Lietuvos rytui“, pareiškė, kad lenkai lietuviams buvo draugiški 20 metų, bet „nesulaukė atsako“.
Lietuvos politikai pastaruoju metu nuolat kartoja, kad Vilniaus santykiai su Varšuva ir toliau lieka geri, o daugiausia problemų esą kelia „paskirų politikų” ambicijos ar net sąmoningas aistrų kurstymas.
Vieša paslaptis, kad atšalusių santykių „pagrindine problema” Lietuvoje įvardijamas Lenkijos užsienio reikalų ministras.
„Lietuvos rytas” nusprendė išsiaiškinti, kaip iš tiesų padėtį vertina pats R.Sikorskis. Pokalbio pradžioje, vertindamas Lietuvos ir Austrijos konfliktą, jis užtikrino, kad Lenkija remiama teisingumo vykdymą visiems karo ir kitiems tarptautiniams nusikaltėliams.
„Negaliu spręsti apie konkrečius teisinius atvejus. Jie visuomet komplikuoti. Aš galiu tik pareikšti solidarumą su jūsų troškimu teisingai įvertinti tuos, kurie žudė už laisvę kovojusius lietuvius, – sakė R. Sikorskis ir pridūrė, kad tomis 1991 metų sausio dienomis Lietuva sulaukė ne tik žodinės lenkų paramos. – Lenkai vyko į Vilnių, buvau nuvykęs ir aš pats. Simpatizuodamas jūsų kovai rašiau į Amerikos spaudą. Ir manau, kad tai irgi padėjo“.
Anot užsienio reikalų ministro, tikėtasi, kad Lietuva išspręs bent vieną problemą iš tų, kurias lenkai kelia per pastaruosius dvidešimt metų. „Bet taip neatsitiko. Štai todėl mes ir esame nusivylę“.
Naujasis Švietimo įstatymas tapo dar viena kaimynų nesutarimų priežastimi.
„Esame susirūpinę dėl krypties: ar tokia lenkų bendruomenės padėtis bus išlaikyta, ypač dėl mokyklų, ar ji gerės, ar vis dėlto sudaromos sąlygos padėčiai blogėti. Mes tikėjomės, kad po dvidešimties metų Lietuva pradės spręsti bent vieną problemą iš mūsų keliamų. Tai – ir nuosavybės atkūrimo klausimai, ir pavardžių rašymas, ir galimybė vietovardžius rašyti dviem kalbomis. Bet, užuot tas problemas pradėjus spręsti, atsirado nauja“, – kalbėjo R. Sikorskis.
Spausdinti
KOMENTARAI (0)