Europa, nenorinti mokėti už savo pačios gynybą, veda JAV iš kantrybės, teigė Briuselyje viešėjęs JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas, leidęs sau suabejoti NATO reikalingumu ateityje.
R. Gatesas dirbo JAV gynybos sekretoriumi ir George‘o Busho, ir dabartinėje Baracko Obamos administracijose. Birželio 30 dieną jis palieka savo pareigas ir paskutinės viešnagės Europoje metu penktadienį sakydamas kalbą tiesmukai pasisakė aktualiausiais NATO ir euroatlantinio saugumo klausimais.
Kalbėdamas apie Afganistaną jis teigė, kad karinė operacija šalyje įklimpo dėl atskirų valstybių pozicijų, apribojusių europiečių galimybes. Vokietija savo kariams uždraudė naudoti mirtiną jėgą, kas reiškia, kad koalicija nebegali jų pasitelkti kovoje su talibais. Nyderlandai apskritai pasitraukė iš Afganistano, kai pernai dėl šio konflikto buvo priversta atsistatydinti šalies vyriausybė.
R. Gatesas teigė, kad ankstesnis karių pasitraukimas kelia pavojų kitų šalių pajėgoms ir visai misijai, o tolimesnis kelias Afganistane yra „kartu į, kartu iš“.
Jis taip pat pareiškė, kad misija Afganistane atskleidė NATO trūkumus – ir pajėgumų, ir politinius. Pasak R. Gateso, 2 mln karių, neskaičiuojant JAV kariuomenės, turintis Aljansas kartais „beviltiškai vargo“ stengdamasis išlaikyti 25–40 tūkst. karių skaičių Afganistane ir nesugebėjo dislokuoti pakankamai karo technikos, jos aptarnavimo bei žvalgybos ir sekimo funkcijų.
Pasak jo, analogiški trūkumai buvo matyti ir pastarojoje misijoje Libijoje ir tai reiškia, kad gali būti sužlugdyta net platų politinį palaikymą turinti misija, „gyvybiškai svarbi“ Europos kaimynystei. R. Gatesas teigė, kad dėl Libijos teigiamai balsavo visi Aljanso nariai, tačiau mažiau nei pusė apskritai joje dalyvavo, o puolime norėjo dalyvauti mažiau nei trečdalis.
„Atvirai kalbant, daugelis nuošalyje likusių sąjungininkų taip daro ne todėl, kad nenori, bet paprasčiausiai todėl, kad negali. Paprasčiausiai nesama karinių pajėgumų“, – teigė R. Gatesas. Pasak jo, kai trūksta žvalgybos ir sekimo, net pažangiausi europietiški naikintuvai tampa beverčiai.
„Galingiausias per visą istoriją karinis aljansas vos vienuolika savaičių dalyvauja operacijoje prieš menkai ginkluotą režimą netankiai apgyvendintoje šalyje, tačiau daugeliui sąjungininkų pradeda trūkti amunicijos, o JAV dar kartą turi kompensuoti skirtumą“, – sakė R. Gatesas.
R. Gatesas teigia, kad JAV indėlis NATO biudžete per du dešimtmečius nuo Berlyno sienos griūties padidėjo iki 75 proc., o dabar patys amerikiečiai nori mažinti finansavimą karybai. Todėl JAV gynybos sekretorius prognozavo „blankią, jei niūrą ateitį transatlantiniam aljansui“.
„Be abejonės, jei dabartinės Europos gynybos pajėgumų mažėjimo tendencijos nebus sustabdytos ir apsuktos, būsimieji JAV politiniai lyderiai – tie, kuriems Šaltasis karas nebuvo pasaulėžiūrą formuojantis patyrimas kaip man pačiam – gali manyti, kad grąžą už Amerikos investicijas į NATO yra neverta tos kainos“, – sakė R. Gatesas.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)