, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Dienos skaičius
148
Tiek tūkstančių kompiuterių kasdien paveikia kompiuteriniai virusai.
Visi tekstai

Lietuva

Prieš smurtą šeimoje kovojama bedančiu įstatymu

Indre Leonaviciute | 2011-09-22

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas prieštarauja teiginiams, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimas pakibo ant plauko. Seimo Žmogaus teisių komitetui sunerimus dėl nepakankamos vykdančiųjų institucijų atsakomybės ruošiantis įgyvendinti gruodžio viduryje įsigaliosiantį įstatymą, ministras teisinosi, kad parengti Specializuotų pagalbos centrų programą dar yra laiko.

Anot vienos įstatymo rengimo iniciatorių, parlamentarės Dalios Kuodytės, nerimą kelia tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dar nesudarė darbo grupės, turinčios parengti įstatyme numatytą Specializuotų pagalbos centrų programą.

D. Jankausko teigimu, ministerija prie šio klausimo dirba aktyviai, ir dar turi laiko pasiruošti. „Pateikti programą ministerija laiko turi iki gruodžio 1 dienos. Aktyviai diskutuojama su ministerijų, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų atstovais. Ne tiesa, kad jei darbo grupės nėra,  tai darbas nevyksta“, – ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime kalbėjo ministras.

Anot D. Jankausko, vienu ypu neįmanoma realizuoti naujos  įstatymo vykdymo sistemos. Tačiau ministras patikino, kad iki gruodžio 1 d. Specializuotų pagalbos centrų programa bus pateikta.

Žmogaus teisių komitetui nerimą ir kitų institucijų neveiksnumas. Vyriausybė ir atskiros ministerijos iki šiol nesutarė dėl įstatymo teisinės bazės nuostatų,  kyla problemų ir dėl valstybinės pagalbos finansavimo smurtą artimoje aplinkoje patyrusiam asmeniui.

D. Kuodytės teigimu, Vyriausybė išleido nutarimą, kuriame aiškiai įvardyta, kad finsuoti pagalbos teikimo programą galvojama tik nuo 2013 metų. „Tai, ką mes vakar išgirdome Žmogaus teisių komitete, šokiravo. Paaiškėjo, kad nei šiais, nei kitais metais įstatymas praktiškai neveiks“, – piktinosi parlamentarė.

Nevykdant įstatymo, anot D. Kuodytės, per metus dėl smurto gali mirti 20-30 moterų.

Į klausimus apie valstybinės pagalbos finansavimą nei ministras D. Jankauskas, nei premjeras Andrius Kubilius neatsakė. Premjeras pažadėjo, kad gavusi raštišką Žmogaus teisių komiteto kreipimąsi, Vyriausybė klausimą aptars per pasitarimą.

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas numato, kad visais fizinio, psichinio, seksualinio ar ekonominio smurto artimoje aplinkoje atvejais, atsakomybė smurtautojui bus taikoma nereikalaujant smurtą patyrusio asmens pareiškimo. Įstatyme taip pat numatyta šviesti policijos pareigūnus, teisėjus ir prokurorus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje klausimais, teikti specializuotą pagalbą nukentėjusiems asmenims.

Puslapis 1

KOMENTARAI (1)

darius kaunelis    2011-10-04 12:19

Per metus nuo smurto šeimoje gali mirti 20-30 moterų. O kiek vyrų? Manau, tikrai ne mažiau. Tačiau vyriška gyvybė (ar vyriškas kentėjimas) šioje radikaliai ginocentrinėje civilizacijoje yra NIEKIS, nereikšminga smulkmena, į kurią neverta gilintis nei individualiai, nei statistiškai. Pamenu, prieš keletą metų kažkuriame naujienų portale figūravo žinutė: „Graikijoje nuo skardžio nukrito autobusas, vežęs mokinius. Žuvo 23 vaikai. Jų tarpe buvo 9 MERGAITĖS.“

Be to, ciniškai ignoruojamas arba neigiamas tas faktas, kad moterys praktiškai nenusileidžia vyrams nei fizinio smurto šeimoje gausa, nei jo brutalumu, o motyvacijos absurdiškumu dažnai juos ir pranoksta. Tai liudija gausūs duomenys iš JAV, D. Britanijos, Kanados, Australijos, Skandinavijos.

Visuomenė, tokia akla savosioms realijoms ir taip primityviai bei vienpusiškai suvokianti savo problemų esmę it turinį, pasmerkta apokalipsei. Manau, tai jau neatšaukiamas dalykas. Tai, ką matome politiniame, socialiniame ir ekonominiame frontuose, yra ne kas daugiau ar mažiau nei priešmirtinės konvulsijos. Belieka linkėti, kad agonija būtų kuo trumpesnė ir mažiau skausminga…

Dienos grafikas

Komentarai

Pirmiausia, gerai pagalvokite: kodėl iš tiesų norite būti ne kuo kitu, o rašytoju? Kas per keistas kam ...
Rinkimuose nugalėjusios partijos, atrodo, turi svarbesnių rūpesčių nei kompetentingos Vyriausybės kad ...
Pastaraisiais metais aukštasis mokslas tapo vienu svarbiausių diskusijų objektų. Reikėtų džiaugtis, ...

Skaitytojų komentarai

  • 2013-02-07
    Atleiskit, bet ką autorius norėjo psaakyti šia karikatūra? Asmeniškai manau, jog tokios ir panašios karikatūros bei visas (ne)lygių teisių diskursas tik paaštrina visuomenės nusistatymą kad taip ir yra, vargšės tos moterys . O neturėtų būti IR tikrai ne visada yra. Neužskaitau.
    Sulanny
    Komentuojamas straipsnis
    Viešųjų įstaigų tikslas – tas pats, atlyginimai – visiškai skirtingi
  • 2013-02-06
    Įdomi nuomonė. Visad gaoljvau pamėginti dirbti mokykloje vien dėl to, jog pažiūrėčiau, ar tikrai ten taip daug blogiau nei bet kur kitur. O gi bet kur dirbant ir norint daug uždirbti, reikia dirbti. Ir migrena būna, ir stresas, ir akis skauda nuo darbo savaitgaliais, ir pan. Man keisčiausias argumentas ir yra tas, kad, suprask, kaip blogai, kad nugara ir pečiai pavargsta nuo darbo savaitgaliais. Tokie pasakymai įžeidžia mane asmeniškai, kaip dirbančią ne mokykloje, uždirbančią panašiai kaip vidutinis mokytojo atlyginimas, ir turinčią tokių pačių neva problemų ir darbo laiką. Dar priedo, dirbu kasdien nuo ryto visą darbo dieną ir iki vakaro, jei yra darbo, ir savaitgaliais, jeigu jo yra. Bet jeigu nemyli savo darbo (kad ir kaip naiviai tai skamba), jauti nuoskaudų dėl darbo savaitgaliais, migrenos ir t.t., tikrai nepadės 100 ar 300 lt padidėjęs atlyginimas. Po pusmečio reikės dar. Vadovaujantis mokytojų logika, turėčiau eiti streikuoti, kad darbdavys man padidintų atlyginimą, bet puikiai suprantu, kad realybė yra tokia, kokia yra. Eini derėtis, o jei jis negali daugiau pasiūlyti, o manai, kad esi vertas daugiau, susirandi vietą, kur ne vien pats save įvertinsi kaip aukso puodą, bet daugiau įvertins tas, kuris ir mokės. Ir tai bus ta kaina, kuri yra rinkos vertė, ar panašiai vadinama.O jeigu nesugebu susirasti, kas mokės daugiau, turbūt reikia susitaikyti su tuo, kad daugiau nesu vertas, ieškot papildomų būdų užsidirbti ir pan. Apie mokytojų užimtumą. Esu bendravus su kai kuriais mokytojais. Mane labiausiai šokiravo, kad jie visąlaik be galo užsiėmę, nori pinigų už darbą, bet jo padaryt nelabai turi kada, nes nesvietiškas užimtumas, nesiliaujančios problemos etc. Tačiau kai paklausi, kodėl negali susitikti darbiniu reikalu, už kurį gauna neblogą papildomą užmokestį, sako: šiandien negaliu, nes 4 valandą priėmimas pas Prezidentę (sakau, tai po jo ne, tada būsiu pavargus), šiandien negaliu, nes einu į spektaklį (labai pagirtina, bet kai man reikia padaryti darbą, viršininkui tikrai negaliu pasiteisinti, jog padarysiu rytoj, nes šiandien einu į spektaklį), padarysiu ne šiandien, nes dabar pas mane yra svečių ir mes geriam alų (o mirtinai darbą atlikti reikia iš vakaro, pats sėdi iki vidurnakčio ir darai dalykus už juos) ir t.t.Iš savo mokyklos atsimenu ir labai gerai atrodančių ir besijaučiančių mokytojų, iš kurių ir mokėmės svarbiausio džiaugtis savo gyvenimu, savo darbu, savimi pačiu. Lygiai taip pat ir ne mokykloje dirbant matau žmonių, kurie nelaimingi, visada surūgę, steigia profsąjungas ir piktinasi per mažu atlyginimu, per dideliu darbo krūviu, bet darbovietėj yra išdirbę beveik ilgiausiai iš visų. Tuomet kyla pamąstymas, kad nepasitenkinimas darbu, atlyginimu ir krūviu priklauso ne nuo darbovietės, o nuo pačio žmogaus. O Jūratę, kuri sako, kad išėjus iš mokyklos baigėsi migrena, suprantu. Tačiau ir man pakeitus darbą baigėsi stresas, bet iš to reiktų pasidaryti išvadas, jog tas darbas tiesiog ne tau.2000 Lt nėra daug. Bet tai yra realu. Tai vidutinis atlyginimas, vadinasi, taip gyvena dauguma piliečių. Iš mokytojų keliamo triukšmo atrodo, kad jie labiausiai nuskriausti ir gauna minimumą. Kalbėkim apie tai, kad vidutinis atlyginimas nėra orus. Bet jį dirbtinai pakėlus irgi niekas nepasikeis. Eikit pastudijuot ekonomikos pagrindų.
    Dhan
    Komentuojamas straipsnis
    Nestabilūs atlyginimai
  • 2013-02-06
    Kodėl prie kubiliaus per 2 metus iš darbo rikons dingo 250 tūkst. dirBančiųjų, o dabar atsistatė apie 40 tūkst (darbo ir soc. tyrimų institutas) Kodėl 2010 per krizę atsirado 273 nauji milijonieriai? Kodėl skirtumas tarp turtuolių ir vargšų didžiausias Europoje? Kodėl prie Kubiliaus per 3 metus valstybės skola išaugo nuo 17 milijardų iki 40 milijardų? Kodėl prie kubiliaus Rytų Lietuvoje nesilaikoma LietuvIŲ Kalbos, Švietimo, Darbo kodekso, kitų įstatymų? Kodėl nevykdomi teismų sprendimai? kodėl prie Kubiliaus MMA 800 litų, o įmonių pelnas 2010 m. 5, 3 milijardo (statistikos departamentas)? Jei MMAA būtų 1000, įmonių pelnas būtų 4.8 milijardo. kodėl prie Kubiliaus jau įsidarbinant reikia mokėti rusų kalbą (daugumoje darboviečių)? kodėl statybose pusvelčiui daugiausiai dirba atvežti baltarusiai, pakistaniečiai, siuvėjos iš Šri lankos ir kt. (Klaipėda, Vilnius, Mažeikiai ir kt.)? kodėl prie kubiliaus žalioji energetika apmokestinta kad neapsimokėtų ir tie pinigai (VIAPas)pervedami Gazpromo valdomai elektrinei Kaune?
    Erika
    Komentuojamas straipsnis
    FNTT skandalas ir diletantų choras
  • 2013-02-06
    Puikus straipsnis. Daugiau tokių. Rusija niedkaa negailėjo pinigų terotorijų pavergimui. Nesvarbu, kad savo piliečius badu marina, svarbu, kuo daugiau užgrobti žemių, dabar ir žmonių protų. Vėl juos paversti kolchozninkais-vergais. O per juos ir visą inteligentiją, verčiamą tapti kolchozininkais.Man buvo įdomu, kai pasirodė žinutė, kad per 4 metus Uspaskichas išleido 24 milijonus Lt. Galvojau Lietuvos žemes supirkinėja.Pasirodo ne. Žmonių protus. Todėl dabar ir gali žaisti, kaip katinas su kvailais peliukais. Jau nustojusiais mąstyti, praradusiais vertybes, pasiduodančiais į valstybės valdymo lygmenį iškelti sukčiavimą, melą, veidmainystę, valstybės šmeižtą ir galiausiai išdavystę. Lietuvi, ar tau negaila tavo istorijos, tavo garbės? Kodėl tokiu tapai su kisieliumi vietoje smegenų? Ar jau pasiilgai kolchozninko duonos? Aš ją prisimenu kaip baisiausią siaubą, marą, badą, lietuvių tautos masines žudynes. Negalvokite, kad išliksite, atsipirksite balsuodami . Putinas juokiasi į sugniaužtą špygą, beje, kuria lietuviu iš ekrano badė Ką darysi, kad kaip sakė Rūta, lietuviai avinai, nubalsavo už šašlykus Nemanau, kad ta šašlykų vakarienė su russkaja vodka patiekti lietuvių tautai užtruks. Pagarbiai mąstantiems Ona Voverienė, Vilnius, 2012. 12.03.
    Tarek
    Komentuojamas straipsnis
    D.Grybauskaitė palieka R.Palaitį poste, valdantiesiems siūlo aiškintis Seime
  • 2013-01-28
    Kokia šauni Moteris! Sėkmės jai!
    Ainis
    Komentuojamas straipsnis
    L. Ruokytė-Jonsson: bijau tik įklimpti į abejingumo liūną

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e