Artėjant Prancūzijos prezidento rinkimams, kurių pirmasis turas įvyks balandžio 22 dieną, rinkimų kova darosi vis aršesnė. Į ją įsitraukė ir kitų Europos šalių lyderiai, akivaizdžiai palaikantys centro dešiniosios partijos UMP kandidatą, dabartinį šalies prezidentą Nicolas Sarkozy. Pastarasis apklausose nusileidžia pagrindiniam savo konkurentui, socialistų partijos lyderiui Francois Hollande’ui.
Praėjusį savaitgalį žibalo į ugnį įpylė Vokietijos dienraščio „Der Spiegel“ publikacija, kurioje rašoma, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Ispanijos premjeras Mariano Rajoy, Italijos – Mario Monti ir Jungtinės Karalystės – Davidas Cameronas susitarė nesusitikti su F. Hollande’u. Šis susitarimas, anot dienraščio, buvo priimtas dėl kandidato pareiškimo, kad laimėjęs rinkimus jis sieks iš naujo derėtis dėl Europos fiskalinės drausmės sutarties. ES lyderiai po ilgokų derybų šią sutartį pasirašė kovo 2 dieną.
Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Italijos lyderiai atmetė įtarimus, kad yra susimokę prieš F. Hollande’ą. O M. Rajoy Prancūzijos dienraščiui „Le Figaro“ teigė, kad nevengia susitikti su F. Hollande’u, tačiau pridūrė, kad jokia paslapties, ką jis norėtų matyti rinkimų laimėtoju, turėdamas omenyje N. Sarkozy.
Dabartinio Prancūzijos prezidento šalininkai bando įtikinti rinkėjus, kad F. Hollande’as bus ignoruojamas Europos lyderių
Kalbėdamas per „Europe 1“ radiją Prancūzijos ministras pirmininkas Francois Fillonas taip pat sakė, kad „joks asmuo, kuris supranta, kaip funkcionuoja valstybė, negalėtų tikėti, kad visų šių valstybių vadovai susiskambino vien tam, kad pasikalbėtų apie jį (F. Hollande’a)“. Vis dėlto šios užuominos leido N. Sarkozy ir jo rėmėjams apibūdinti F. Hollande’ą kaip kitų Europos vadovų ignoruojamą politiką.
Sekmadienį „France 3“ laidoje pasirodęs pats F. Hollande’as teigė, jog iš principo jam atrodo natūralu, kad Europos konservatoriai remia dešiniųjų kandidatą, o ne jį. Tačiau patikino, kad galiausiai sprendimas priklauso ne jiems, o Prancūzijos rinkėjams. Šioje laidoje jis dar kartą patvirtino, kad, jei bus išrinktas, reikalaus persvarstyti Europos fiskalinės drausmės sutartį.
Socialistų lyderis sutiko, kad „fiskalinė drausmė Europos lygiu yra reikalinga“, tačiau teigė, kad sutartyje yra sankcijų, kurios prieštarauja valstybių interesams. Kandidatas norėtų derėsis dėl augimo dimensijos, didelių pramonės projektų bei galimybių leisti euro zonos obligacijas. Tai, anot jo, vienintelis būdas išvesti Europą iš krizės.
Veiksmai skirsis nuo pažadų?
Tačiau vargu ar tokie planai yra lengvai įgyvendinami. F. Hollande’ui būtų sunku įtikinti likusius 24 valstybių vadovus dar kartą iš naujo derėtis dėl sutarties turinio, ypač žinant, kaip stipriai šią sutartį remia Vokietija. Kita vertus, jei Prancūzija pasitrauktų iš šios sutarties, ji būtų atkirsta nuo galimybės naudotis Europos finansinio stabilumo mechanizmu, o tarptautinės rinkos į tokią naujieną greičiausiai sureaguotų neigiamai.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)