Praėjusios savaitės pabaigoje iš posto pasitraukus Portugalijos premjerui Jose Socratesui, kai parlamente buvo atmestas jo siūlomas biudžeto planas, šalies padėtis tapo dar sudėtingesnė. Palūkanoms sumokėti ir skoloms grąžinti Portugalija turi skolintis naujus milijardus, o šios šalies vyriausybės obligacijų palūkanos pasiekusios itin aukštą lygį.
Kitą dieną po J. Socrateso pasitraukimo smūgį Portugalijai sudavė ir tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor’s“, sumažinusi šalies skolinimosi reitingus nuo A- iki BBB su neigiama perspektyva, t.y. galimybe, kad jie dar gali būti mažinami ateityje. Pirmadienį Portugalijos vyriausybė penkeriems metams finansų rinkose galėjo skolintis už 8,5 proc. metinių palūkanų, dešimčiai metų – už 7,8 proc. metinių palūkanų.
Įdomu tai, kad investuotojai daugiau rizikos įžvelgė skolinti Portugalijai trumpesniam laikotarpiui negu ilgesniam. Portugalija balandžio ir birželio mėnesį turės išpirkti obligacijų už 9,5 mlrd. eurų, baiminamasi, kad jai gali pritrūkti pinigų. Tiesa, lėšų padengti balandžio įsipareigojimus portugalų valdžiai dar turėtų pakakti.
Pasitraukus dabartiniam Portugalijos premjerui ir nepatvirtinus naujo biudžeto plano su naujomis taupymo priemonėmis, šaliai nedelsiant reikia apsispręsti, kokių žingsnių ji imsis. Skaičiuojama, kad Portugalijos biudžeto deficitas praėjusiais metais galėjo sudaryti apie 7,3 proc. BVP, o J. Socrateso siūlomos priemonės turėjo jį sumažinti per šiuos ir ateinančius metus atitinkamai iki 4,6 ir 3 proc. BVP.
Kadangi portugalai tarptautinės pagalbos kol kas neketina prašyti, šalies prezidentui Anibalui Cavaco Silvai teks paankstinti valdžios rinkimus, kurie pagal dabartinę tvarką turėtų įvykti birželio mėnesį. Artimiausiu metu suformuota nauja Portugalijos vyriausybė gali būti vienintelis būdas išvengti tarptautinės pagalbos ir su ja susijusių įsipareigojimų.
Jeigu Portugalijos prezidentui nepavyktų paankstinti rinkimų datos, skaičiuojama, kad tarptautinis gelbėjimo paketas šaliai galėtų sudaryti apie 70 mlrd. eurų. Paprašiusi pagalbos, Portugalija taptu trečiąja euro zonos nare po Airijos ir Graikijos, kurią tektų gelbėti kitoms valstybėms ir tarptautinėms institucijoms.
Be to, Portugalijos problemos paaštrėjo kaip tik tuo metu, kai ES narės tarėsi dėl nuolatinio finansinės pagalbos fondo. Europos stabilumo mechanizmu vadinamas fondas turėtų startuoti 2013 metais, tačiau jau sutarta, kad iškilus būtinybei Portugalija gali tapti pirmąja šalimi, kuriai bus skirtas finansavimas iš pagalbos fondo.
Spausdinti
Pingback: Reitingų agentūros kirtis Portugalijai | IQ.lt