Dėl Sausio 13-osios bylos įtariamojo Michailo Golovatovo paleidimo turėtų būti atliktas išsamus tyrimas tiek Lietuvoje, tiek Austrijoje. Incidento, sukėlusio įtampą tarp dviejų valstybių, priežastis būtina išsiaiškinti, kad tokie dalykai ateityje daugiau nepasikartotų, o tam reikėtų paviešinti arešto orderio tekstą, mano politologas Kęstutis Girnius.
„Būtų gerai, kad lietuviai tirtų lietuvių pusę, o austrai tirtų austrų pusę, mėgintų sužinoti, kas atsitiko, kad tokių klaidų ateityje nebūtų“, – portalui IQ.lt sakė politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Kęstutis Girnius.
Jo nuomone, reikėtų, kad Generalinė prokuratūra paviešintų M. Golovatovo arešto orderio turinį. Tada esą būtų aišku, ar teisūs austrai, kurie teigia, kad orderis buvo neapibrėžtas.
„Vieną momentą galima paminėti: arešto orderis buvo išduotas pernai, spalio mėnesį. Beveik 20 metų po įvykių“, – sakė K. Girnius. Jis svarstė, kaip austrų pareigūnus galėjo paveikti faktas, kad praėjus ganėtinai ilgam laiko tarpui Lietuva pareiškė, kad M. Golovatovas yra didelis nusikaltėlis ir pradėjo jo ieškoti.
Generalinės prokuratūros atstovė Vilma Žemaitytė IQ.lt sakė, kad pareigūnai dar nenusprendė, ar derėtų paviešinti orderio tekstą.
Paklaustas, kaip dažnai nutinka, kad viena valstybė paleidžia kitos valstybės ieškomą asmenį, politologas svarstė, kad tai nutinka ganėtinai dažnai: „Yra šalys, kurios savo piliečių neperduoda kitoms šalims. Yra šalys, kur žmogus kaltinamas nusikaltimu, kurio kita šalis nelaiko nusikaltimu. Žinau, kad iš trečiojo pasaulio arešto orderiai yra tokie nevykę, kad jie dažnai būna atmetami, nes teisiškai jų negalima rimtai traktuoti“.
Rusijos įtaka pervertinama?
Austrijai paleidus M. Golovatovą tiek kai kurie politikai, tiek kai kurie politikos apžvalgininkai suskubo pareikšti, kad čia neapsieita be Rusijos įtakos. Tačiau K. Girnius sutiko su Austrijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimu, kad šaliai padaryti spaudimą nėra lengva, ir siūlė nesivadovauti emocijomis, kol nėra jokių tikslesnių duomenų.
„Skaičiau, kad kažkoks nežinomas rusų diplomatas pareiškė, kad jie padarė spaudimą ir jiems pasisekė. Girtis post factum yra vienas dalykas, o kitas – kai reikia parodyti, kad taip įvyko. Manau, kad teisingumą paveikti nebūtinai taip lengva. (…) Kai kurių Lietuvos apžvalgininkų ir net ministro Remigijaus Šimašiaus pastabą, kad gal rusai kaip nors prisidėjo, reikia labai atsargiai vertinti, kol bus konkretesnių duomenų. Manau, kad mes kartais pervertiname Rusijos galią“, – sakė K. Girnius.
Jis kategoriškai neatmetė galimybės, kad Rusija prisidėjo prie M. Golovatovo paleidimo, tačiau sakė manantis, kad „yra suvereni šalis. Staiga jai kas nors paskambina ir sako daryti tą ar tą. Tai instinktyvi reakcija yra „Ne“. Nenoriu paneigti, kad gali daryti ir kad tas spaudimas turi poveikį, bet nemanau, kad jis toks lengvas ir automatiškas“.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)