, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Lietuvos užmojis iki 2030 m. tapti regiono aukštųjų technologijų lydere abiturientams prasprūdo pro ausis. Preliminarūs šių metų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai signalizuoja, kad fiziniai bei technologijų mokslai šiemet sudomino dar mažiau jaunimo, nei pernai.
Šiandien paskelbti pirmojo stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etapo rezultatai. Nors universitetai dar tikslina populiariausių specialybių sąrašus, jau dabar aišku, kad daugiau nei pusė stojančiųjų šiemet pirmuoju pageidavimu rinkosi socialinius mokslus.
Pernai lapkritį iš nepanaudoto studijų krepšelio lėšų buvo skirta 600 tūkstančių litų tam, kad aukštosios mokyklos pritrauktų daugiau studentų į valstybei svarbias, bet nepopuliarias specialybes: žemės ūkio ir veterinarijos, fizinių ir technologijos mokslų studijas. Šie pinigai buvo paskirstyti 10 universitetų ir 17 kolegijų. Tačiau akivaizdu, kad lėšos tikslo nepasiekė.
Populiariausios universitetų studijų programos šiemet kone nesiskyrė nuo praėjusių metų: dauguma stojusiųjų į universitetus pirmuoju pageidavimu rinkosi ekonomiką, teisę, mediciną ir politikos mokslus. Kolegijose daugiausia stojusiųjų norėjo studijuoti kosmetologiją, turizmo ir viešbučių vadybą, automobilių techninį eksploatavimą. Tuo tarpu fizinių ir technologinių mokslų specialybes šiemet rinkosi tiek pat arba dar mažiau abiturientų, nei pernai. Pavyzdžiui, technologijos mokslus pernai rinkosi vos 12 procentų, šiemet – 12,1 procento stojusiųjų.
Pasirinkusieji nepopuliarias technologijų ir elektrotechnikos specialybes galėjo būti ramūs, kad tikrai į jas įstos. Pavyzdžiui, Kauno technologijos universiteto (KTU) Telekomunikacijos ir elektronikos fakultetas šiais metais ruošėsi priimti 220 studentų. Tačiau, kaip patvirtino fakulteto prodekanas Andrius Chaziachmetovas, šiandien fakultetas yra sulaukęs vos 81 norinčiojo čia studijuoti paraiškos.
„Didesnio susidomėjimo šiemet tikrai nepajutome. Norinčiųjų studijuoti mūsų fakultete skaičius beveik nesikeičia kelerius metus“, – neslėpė A. Chaziachmetovas.
Jo nuomone, dalį technologijoms bei elektronikai gabių abiturientų atsiriekia užsienio universitetai.
„Ankstesniais metais, kai skambindavome ir kviesdavome įstojusius, ne vienas atsakydavo, kad įstojo į užsienio universitetą ir studijuos ten. Tačiau manau, kad menkas susidomėjimas yra ir dėl nedidelio programos žinomumo. Čia mums dar reikia smarkiai padirbėti. Pats studijų programos pavadinimas suformuluotas neteisingai, neišsamiai. Žmonės klaidingai įsivaizduoja, kas yra tos telekomunikacijos“, – sakė A. Chaziachmetovas.
Susidomėjimo nepajuto
Mažiau stojusiųjų šiemet buvo ir į Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) elektrotechnikos bei telekomunikacijos inžinerijos specialybes. Tačiau VGTU Elektroninių sistemų katedros vedėjas profesorius Romanas Martavičius įsitikinęs, kad abiturientų susidomėjimą sunku vienareikšmiškai įvertinti.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)