Politiškai išprusęs, bet nepakankamai pasitikintis savimi. Tokį statistinio Lietuvos piliečio portretą piešia šiemet jau ketvirtą kartą atliekamas pilietinės galios indekso (PGI) tyrimas.
Tyrimo rezultatus pirmadienį (sausio 24 d.) pristatinėjęs sociologas Mindaugas Degutis apgailestavo, kad Lietuva iš 27 Europos Sąjungos narių vis dar yra paskutinėje vietoje pagal pilietinio dalyvavimo aktyvumą. Nors šiemet PGI šiek tiek aukštesnis nei pernai, pasak tyrimo autorių, tai labiausiai susiję su išaugusiu dalyvavimu protesto politikoje, greičiausiai nulemtu ekonominės krizės.
„Pilietinis aktyvumas Lietuvoje daugiau suprantamas kaip nukrypimas, nei kaip norma“, – kiek ironiškai teigė viena projekto autorių politologė Ainė Ramonaitė. Vos apie penktadalį žmonių mano, kad būtina dalyvauti sprendžiant bendruomenės problemas, tuo tarpu apie 50 proc. apklaustųjų atsakė, kad reikėtų tomis problemomis bent domėtis.
Iš tiesų, tyrimas atskleidžia, kad lietuviai išsiskiria pakankamai aukštu politiniu išprusimu, tačiau tai jų nepaskatina aktyviau dalyvauti politiniame gyvenime. Lyginant su panašiais tyrimais JAV, lietuviai 10-20 proc. lenkia amerikiečius savo politinėmis žiniomis, tačiau amerikiečiai triuškina lietuvius savo pilietiniu aktyvumu.
Lietuvos piliečių politinis išprusimas apskritai menkai dera su polinkiu dalyvauti politiniame šalies ir bendruomenės gyvenime. „Jie išmano viską apie politiką ir sugeba atsakyti į sudėtingus klausimus net iš Konstitucijos, taigi galėtų jaustis visai kompetetingi. Tačiau taip nėra“, – apgailestavo A. Ramonaitė.
Tarkime, net apie 85 proc., apklaustųjų žino, kokias pareigas Irena Degutienė, o 75 proc. nutuokia, kokios yra Konstitucinio teismo pareigos, tačiau net 61 proc. išlieka įsitikinę, kad yra visiškai netinkami dalyvauti politinėje veikloje. Taigi panašu, kad labiausiai dėl menko lietuvių pilietinio aktyvumo kaltas itin žemas žmonių pasitikėjimas savo jėgomis ir galimybėmis dalyvauti sprendžiant politines problemas.
Šiemet Pilietinės visuomenės instituto ir „TNS Gallup“ atliekamas tyrimas išsiskyrė tuo, kad atidžiau siekė panagrinėti jaunimo pilietinį aktyvumą ir palyginti jį su bendru visuomenės lygiu. Anot sociologės Rūtos Žiliukaitės, jaunimo nuo 15 iki 29 metų amžiaus PGI yra aukštesnis nei bendras lygis. Ypač teigiamai nuteikia tai, kad jauni žmonės labiau linkę pasitikėti paprastų žmonių galimybėmis daryti įtaką politiniams procesams.
56,5 proc. jaunimo pasitiki savimi ir kitais piliečiais bei nevyriausybinėmis organizacijomis. Bendras visuomenės lygis – 47 proc. Kita vertus, jaunimas kiek atsilieka savo politinio išprusimo lygiu.
„Per pilietinio ugdymo pamokas mes vaikams daug pasakojame apie dviratį. Rodome jo skaidres, aiškiname, iš ko jis sudarytas, bet neleidžiame ant jo atsisėsti. Daug kas keistųsi, jeigu jaunimą bandytume supažindinti su visuomenės ir valstybės problemomis, padarytume ugdymą pragmatiškesnį, susietume su praktika“, – įsitikinęs Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)