Iki 2014 metų turėtų būti sukurta bendra Europos Sąjungos energijos rinka, o iki 2015 – susitvarkyta su paskutinėmis „energetinėmis salomis“ Europoje. Taip tvirtina Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barosso. Šis ES pažadas ypač svarbus Baltijos šalims, paskutinei Europos energetinės infrastruktūros „salelei“.
Briuselyje penktadienį (vasario 4 d.) susirinkę ES vadovai didžiausią dėmesį planavo skirti ES energetikai ir inovacijoms, tačiau šiuos klausimus nustelbė euro zonos krizė ir Egipto neramumai. Visgi sutarta, kad iki 2014 metų ES turi sukurti bendrą vidaus rinką, kuri užtikrintų, kad dujos ir nafta Europoje „keliautų laisvai“.
Tiesa, apie konkrečius planus sujungti atkirų valstybių elektros tinklus nekalbėta. Apie tai turėtų būti kalbama birželio mėnesį, kai bus pateikti pasiūlymai, kaip pritraukti daugiau rinkos žaidėjų investicijų į šiuos projektus. Pagrindinės ES biudžeto pildytojos, tokios kaip Vokietija, nusiteikusios šiems projektams skirti tik privataus sektoriaus lėšas.
Šalia Lietuvai išskirtinai svarbių infrastruktūros sujungimo klausimų, ES lyderiai kalbėjo ir apie būtinybę modernizuoti infrastruktūrą bei prisiminė praėjusiais metais išsikeltą tikslą padidinti energijos vartojimo efektyvumą 20 proc. Iš viso energetikos sektoriui atnaujinti iki 2020 metų Europa nusiteikusi išleisti 1 trilijoną eurų.
ES vadovai taip pat sutarė, kad nuo 2012 metų šalys turės informuoti Europos Komisiją apie visus savo buvusius ir esamus dvišalius energetikos susitarimus su užsienio partneriais. EK savo ruožtu padarys šią informaciją prieinamą kitoms ES valstybėms, taip bandydama užtikrinti galimybę padidinti Europos vienybę kalbant su užsienio energijos šaltiniais, ypač turint galvoje Rusiją.
ES importuoja daugiau nei pusę savo energijos išteklių iš Rusijos, tarp jų 32 proc. naftos ir 40 proc. dujų. Tad energetinis ES saugumas ir gebėjimas „kalbėti vienu balsu“ be pilnai integruotos energijos rinkos neįsivaizduojamas.
Kaip prijungti Baltijos šalis prie kitų ES šalių energetinių tinklų yra vienas svarbiausių klausimų kalbant apie ES energetinį saugumą. Nors Lietuvos ir Lenkijos elektros tilto projektas nestovi vietoje, tačiau sunku pasakyti, kada jis bus praktiškai įgyvendintas. O kol Lietuva realiai nesujungs savo energetikos infrastruktūros su kaimynėmis, tol ir ES energetinė vienybė kybos politinių pažadų ore.
Spausdinti
KOMENTARAI (0)