Lietuvoje reikia keisti politinę santvarką. Tokia būtų išvada, jei pasiremtume vyraujančiu gyventojų požiūriu į mūsų demokratiją. Lietuviai politiškai yra panašūs į ukrainiečius ir rusus: kitaip nei Vakarų europiečiams ar net kaimynams lenkams, jiems daug svarbesnė ekonominė gerovė nei demokratinė valdymo sistema.
Šiemet gyventojų nepasitenkinimas tuo, kaip šalyje veikia demokratija, pasiekė neregėtas aukštumas – gegužės pabaigoje nepatenkintų demokratijos veikimu buvo 72 proc. Tai rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu vykdomos apklausos, kurias atlieka kompanija „Baltijos tyrimai“. Tiesa, lietuvių nepasitenkinimas demokratijos veikimu ir prieš ekonomikos krizę būdavo gana didelis – svyruodavo apie 50 proc.
Dešra svarbiau už laisvę
Keistas reiškinys: dvidešimt metų gyvename politinėje santvarkoje, kuria esame nepatenkinti. Akademiškai galima ištirti ir paaiškinti, kodėl lietuviai nesidžiaugia demokratija. Politologai pabrėžia, kad dauguma lietuvių labai savitai supranta, kas yra demokratija. Didžiajai daliai tautiečių ji yra gera tuomet, kai valdžia rūpinasi žmonėmis, auga ekonomika ir socialinė gerovė. Tokie demokratijos elementai kaip daugiapartiniai rinkimai, žodžio ir spaudos laisvė ar valdžios kontrolė rūpi gerokai mažiau.
2009 m. tarptautinė visuomenės nuomonės tyrimų organizacija „A Pew Research Center Project“ atliko JAV ir 13 Europos šalių gyventojų apklausą, o rezultatus palygino su 1991 m. tyrimu. 1991 m. net 75 proc. lietuvių pritarė perėjimui prie daugiapartinės demokratijos – tuomet tai atrodė vienas esminių pokyčių atsikratant autoritarizmo. Bet 2009 m. jau tik 55 proc. palaikė daugiapartinę sistemą.
Panašūs pokyčiai įvyko ir Bulgarijoje: pritariančių daugiapartinei demokratijai sumažėjo nuo 76 proc. 1991 m. iki 52 procentų 2009 m. Tačiau kaimyninėje Lenkijoje tikinčių daugiapartine demokratija dalis net išaugo: 1991 m. 66 proc. rėmė perėjimą prie daugiapartinės sistemos, o 2009 m. – jau 70 proc. Mažiau nei pusė apklaustų lietuvių manė, kad yra svarbios tokios demokratinės vertybės kaip laisva žiniasklaida (taip teigė 49 proc.) ar žodžio laisvė (43 proc.).
Svarbiausius vertybinius prioritetus gerai atspindi pasirinkimas tarp „stiprios ekonomikos padėties“ ir „geros demokratinio valdymo sistemos“. Lietuviai, kaip ir rusai ar ukrainiečiai, akivaizdžiai mieliau rinktųsi ekonominę gerovę (78 proc.) nei demokratinę santvarką (17 proc.).
Toks įdomus ekonominio determinizmo vyravimas lietuvių sąmonėje mus daro artimesnius ne vakariečiams, o kaimynams slavams, kurie, nusivylę demokratais, mielai taikstosi su autoritariniais lyderiais. Didžiojoje Britanijoje, Italijoje ar Vokietijoje aiškus prioritetas teikiamas gerai demokratinei valdymo sistemai, o ne ekonominei gerovei. Net Lenkijoje, Čekijoje ar Slovakijoje gerokai mažiau žmonių nei Lietuvoje rinkosi tvirtą ekonominę padėtį kaip dalyką, svarbesnį už demokratinę valdymo sistemą (žr. 1 grafiką).2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)