Šiandien Švedija paviešins slaptus dokumentus, susijusius su 1991 metų Sovietų sąjungos žlugimu ir Baltijos šalių išsivadavimo kova. Tai pirmas toks atvejis šalies diplomatijos istorijoje. Gali būti, kad taip garsioji liberalizmo ir žmogaus teisių gynėja bando išsiplauti vieną savo užsienio politikos istorijos „dėmę“. Mat Švedija yra vienintelė Europos šalis, kuri po II pasaulinio karo pripažino sovietų įvykdytą okupaciją ir aneksiją bei „grąžino“ Maskvai pabėgėlius ir okupuotų šalių turtą.
„Mes kalbame apie praktiškai visus ligi šiol slaptais buvusius raportus iš griūvančios Sovietų Sąjungos ir Baltijos šalių nepriklausomybės judėjimo“, – žiniasklaidai pranešė Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas.
Dokumentus, kuriuos C. Bildtas pavadino „unikaliais, svarbiais ir įdomiais“, sudaro daugiausia Švedijos pasiuntinių buvusiame Leningrade ir Baltijos šalyse diplomatinės notos. Jos turėtų parodyti diplomatinę to laikmečio realybę ir paaiškinti nemažai sunkiai pateisinamų Švedijos poelgių.
Tuo metu mažai kas užsienyje apskritai galėjo patikėti, kad Sovietų sąjunga žlugs, o tuo tikintys atrodė šiek tiek fanatiški ir tarsi apsėsti.
Daug kas ligi šiol kaltina Švediją ir dėl pernelyg atsargios politikos Baltijos šalių išsivadavimo kovų akivaizdoje bei pataikavimo sovietinei valdžiai. Kita vertus, praktinė tuo metu Baltijos šalyse dirbusių švedų diplomatų pagalba už nepriklausomybę kovojusiems lietuviams, latviams ir estams neturėtų būti nuvertinta.
L. Fredenas: Švedijai pritrūko supratingumo
„Švedija neturėjo jokios strategijos Baltijos šalių atžvilgiu“, – šį rytą Vilniuje interviu IQ kalbėjo švedų diplomatas Larsas Fredenas, dirbęs mūsų šalyje atgimimo laikotarpiu. L. Fredenas, kuris vakar iš prezidentės Dalios Grybauskaitės rankų atsiėmė valstybinį apdovanojimą už nuopelnus Lietuvai, yra nemažos dalies dabar viešinamų dokumentų autorius.
Jo žodžiais, nors pati Švedija tuomet tikrai neskyrė pakankamai dėmesio ir išteklių Baltijos šalims, tačiau pavieniai čia dirbę diplomatai buvo „tarsi antys, kurios iš išorės atrodo ramios, tačiau po vandeniu velniškai smarkiai iriasi kojomis“.
„Istorinio supratimo trūkumas moderniajame Švedijos mąstyme ir paprasčiausias nesupratimas, kokie svarbūs yra įvykiai, tuo metų vykę kitoje Baltijos jūros pusėje“, – L. Fredenas vardijo priežastis, lėmusias kartais pernelyg atsargią ir netoliaregišką švedų politiką Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tuo metu mažai kas užsienyje apskritai galėjo patikėti, kad Sovietų sąjunga žlugs, o tuo tikintys atrodė šiek tiek fanatiški ir tarsi apsėsti. „Aš pats tuo negalėjau patikėti net tuomet, kai ji iš tikrųjų žlugo“, – ironizavo diplomatas.
Išsamų interviu su L. Fredenu apie Baltijos šalių išsivadavimo kovas ir Švedijos diplomatijos vingrybes kitą savaitę galėsite rasti IQ portale.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)