Lietuvoje vasario 22 d. lankėsi Thorvaldas Stoltenbergas – vienas garsiausių visų laikų Norvegijos diplomatų ir politikų, buvęs Norvegijos užsienio reikalų ir gynybos ministras, JTO komisaras, Trišalės komisijos narys, Norvegijos raudonojo kryžiaus pirmininkas. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute T. Stoltenbergas skaitė paskaitą „Šiaurės šalių bendradarbiavimas užsienio ir saugumo politikoje“, susitiko su Užsienio reikalų ministerijos, Prezidentūros atstovais.
Netrukus aštuoniasdešimtmetį sutiksiantis diplomatas iki šiol aktyviai dirba ekspertinį darbą, konsultuoja Šiaurės šalių vyriausybes. 2009 m. Šiaurės šalių ministrams jis pateikė ataskaitą, kurioje buvo išdėstytos rekomendacijos tolimesniam Šiaurės šalių bendradarbiavimui užsienio ir saugumo politikos srityse. Kalbėdamas apie bendradarbiavimą tarp Šiaurės šalių S. Stoltenbergas pabrėžė, kad šalia visų kitų konkrečių prioritetų, esminis yra tarpusavio pasitikėjimas. Dažnai deklaratyvi sąvoka realybėje tampa pačia svarbiausia prielaida, be kurios neįmanomas glaudesnis bendradarbiavimas net tarp panašius interesus ir grėsmes turinčių šalių.
Žurnalo IQ politikos redaktorius Tomas Janeliūnas kalbino S. Stoltenbergą apie Baltijos šalių galimybes įsitraukti į „Šiaurės šalių klubą“ bei pokyčius ir iššūkius šiuolaikinei diplomatijai.
- Baltijos šalys pastaruoju metu deklaruoja siekius stiprinti strateginę partnerystę su Šiaurės šalimis, ne tik saugumo ar gynybos srityje, bet ir apskritai – ekonomikoje, energetikoje, užsienio politikoje. Tačiau ar užtenka pasitikėjimo Baltijos šalimis, kad būtų galima tikėtis efektyvios partnerystės? Ar mes pajėgūs sukurti bendrą Šiaurės ir Baltijos šalių bloką?
- Aš to tikiuosi. Tačiau visų pirma reikia sulaukti, ar mes galėsime tai sukurti tarp Šiaurės šalių. Jei to nepavyks tarp Šiaurės šalių, tuomet bus neįmanoma kalbėti apie Baltijos šalių įsitraukimą į tokį darinį. Tai mano asmeninė pozicija, aš negaliu kalbėti už jokią vyriausybę, tačiau manau, kad vis dar turi būti daug padaryta tarp pačių „šiauriečių“ ir tik tuomet kalbėti apie platesnio rato koordinavimą ir bendradarbiavimą.
- Estai jau dabar kalba, kad jie yra labiau Šiaurės, nei Baltijos šalis. Ar jie gali greičiau įsitraukti į Šiaurės šalių klubą?
- Ryšiai tarp estų ir suomių, be abejonės, yra jau dabar labai tamprūs. Didelę reikšmę turi ir kalba. Jei šalys gali kalbėti ta pačia kalba, jos greičiau ir lengviau supras viena kita. Estija tikrai gali būti viena pirmųjų šalių, kuri įsitrauktų į Šiaurės šalių bendradarbiavimo formatus, ir suomiai tam gali labai padėti.
- Šiaurės, kaip ir Baltijos šalys, laikomos „mažomis valstybėmis“. Mažosios valstybės dažnai susiduria su specifinėmis saugumo ir užsienio politikos problemomis. Kokie, Jūsų manymu, yra svarbiausi diplomatijos uždaviniai ir prioritetai mažoms valstybėms, ypač ilguoju laikotarpiu?2 psl. >>
Spausdinti
Labai idomus pasnekovas. Sveikinu.