, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Neramumų banga plečiasi ir Arabijos pusiasalyje. Omane pranešama apie susirėmimus tarp policijos ir protestuotojų, kuriuose jau žuvo mažiausiai šeši žmonės. Pajūrio mieste Sohare, apie 200 km nuo sostinės Maskato, pagrindiniame transporto žiede susirinkę demonstrantai reikalauja politinių reformų. Policijos įsikišimas išprovokavo smurtinį kaukėtų jaunuolių atsaką.
Apie tūkstantį protestuotojų blokuoja kelius į pagrindinį Omano eksporto uostą ir pramoninį rajoną, kuriame yra naftos perdirbimo gamykla. Visgi jiems nepavyko nutraukti naftos produktų eksporto, nors nemažai vilkikų ir buvo užblokuota. Su JAV glaudžius politinius ryšius palaikantis Omanas, nepriklausantis naftos eksportuotojų karteliui OPEC, turi palyginti kuklias naftos ir dujų atsargas. Tačiau didėjanti nežinomybė Arabijos pusiasalyje, garsiame savo gamtiniais ištekliais, sugebėjo dar pakelti naftos kainas pasaulinėje rinkoje.
Neramumai Omane prasidėjo praėjusią savaitę, kai keli šimtai demonstrantų ėmė taikiai reikalauti politinių reformų. Valdžia tvirtina juos išklausiusi – sultonas Kabus Bin Saidas šeštadienį pertvarkė savo skiriamą valdžios kabinetą, vadinamą Divanu, ir atleido kelis ministrus. Siekdama apraminti protestus valdžia taip pat pažadėjo sukurti 50 tūkst. papildomų darbo vietų, bedarbiams skirti beveik po 400 dolerių siekiančias pašalpas, o vidutinę algą padidinti 40 proc.
Nori politinių reformų
Omaną jau keturis dešimtmečius valdo sultonas K. Bin Saidas, 1970 metais pakeitęs poste savo tėvą. Sultonas nutraukė ligi tol egzistavusią tarptautinę izoliaciją ir šaliai modernizuoti panaudojo gausius gamtinius išteklius. 1992 metais jis įvedė patariamąją 84 narių Šura tarybą, kuri yra renkama žmonių, o nuo 2003 šalyje įvesta ir universali rinkimų teisė. Nepaisant šių reformų, šalis išlieka absoliutinė monarchija, kurioje uždraustos politinės partijos.
Neramumai Sohare yra didelis netikėtumas paprastai apsnūdusioje šalyje, kuris sustiprino netikrumo nuotaikas Saudo Arabijos pusiasalyje.
„Mes norime pamatyti naujus veidus valdžioje ir turime ilgą sąrašą būtinų socialinių reformų“, – užsienio žiniasklaidai sakė protestuojantis valstybės tarnautojas. Omano visuomenė esą nesiekia nuversti dabartinio lyderio, tačiau tik nori pamatyti rimtus socialinius ir politinius pokyčius. Šioje penkiskart už Lietuvą didesnėje šalyje, turinčioje beveik tris milijonus gyventojų, yra tik vienas universitetas, o išsilavinimas itin prastos kokybės. Padėtį aštrina tai, kad Omanas pastaruoju metu kenčia nuo nedarbo.
Kunkuliuoja visas pusiasalis
Neramumai Sohare yra didelis netikėtumas paprastai apsnūdusioje šalyje, kuris sustiprino netikrumo nuotaikas Arabijos pusiasalyje. Juolab kad šalimais esančiame Bahreine protestuotojai jau gerokai įsismarkavo – šimtai žmonių renkasi svarbiausiose sostinės vietose, blokuodami valdžios veiksmus. Ši šalis, kurioje daugumą gyventojų sudarantys šiitai jaučiasi diskriminuojami sunitų lyderių, yra bene labiausiai politiškai nestabili šiame regione.2 psl. >>
Skaičiau vieną analizę, berods, haaretz.com Joje rašoma, kad revoliucija Saudo Arabijoje menkai galima, nes šalis užsienio bankuose turi apie 440 milijardų dolerių, todėl sumažinti jaunimo nedarbą, dabar siekiantį apie 30 proc., ir taip nuraminti pagrindinę protestuojančių masę – nėra baisiai sudėtinga. Tik va klausimas kyla, su kokio moralinio supuvimo rėžimu bendradarbiauja JAV, kuris trečdalį savo jaunuomenės ubagais paleidžia, kaupdamas sąskaitas Šveicarijos bankuose????