Net dvi partijos, pretenduojančios ne šiaip dėl statistikos dalyvauti Seimo rinkimuose, bet ir rimtai nusiteikusios formuoti būsimą Vyriausybę, atrodo tarsi kūnai be galvų. Tiksliau, su popierinėmis galvomis, kurios prilipdytos tarsi kaliausėms. Tik tikslas priešingas – ne baidyti, o vilioti rinkėjus.
Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijų vadovai puikuojasi rinkimų sąrašų pirmose pozicijose. Tačiau nei Viktoras Uspaskichas, nei Rolandas Paksas nėra tikri kandidatai, nes nė vienas iš jų greičiausiai nekeis Europos Parlamento mandato į paprasto Seimo nario kabinetėlį. V. Uspaskichas ne kartą yra viešai pripažinęs, kad save mato tik kaip galimą Vyriausybės narį, o geriausia – kaip premjerą. Dalyvauti tik Seimo darbe – jam tuščias laiko švaistymas.
Kai kurie politologai neatmeta galimybės, kad V. Uspaskichas ar R. Paksas gali dalyvauti Vyriausybės veikloje. „Be Darbo partijos ar „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijų Vyriausybė bus sunkiai įsivaizduojama, o dar sunkiau įsivaizduoti tai, kad valdančiajai koalicijai reikalingos, valdžios alkį jaučiančios šios partijos lengvai atsisakytų svarbių postų, – teigia politologas Mažvydas Jastramskis. – Be to, pastarųjų metų tendencijos, pavyzdžiui, leidimas R. Paksui kandidatuoti Seimo rinkimuose bei V. Upaskicho flirtas su konservatoriais rodo, kad apžvalgininkų anksčiau „antisisteminėmis“ vadintos partijos suartėja su partinės sistemos senbuviais.“
Vis dėlto net Darbo partijai laimėjus rinkimus, V. Uspaskichas greičiausiai negalės peržengti prezidentės Dalios Grybauskaitės barjero. Iki šiol D. Grybauskaitė neslėpė savo neigiamo požiūrio į V. Uspaskichą ir greičiausiai nesutiks, kad jis būtų įleistas į Vyriausybę, net nekalbant apie tai, jog jis jai galėtų vadovauti. Todėl bet kokia kita alternatyva būtų mažesnė blogybė už V. Uspaskichą.
Toks politinis pasjansas reikštų, kad V. Uspaskichas bemaž pasmerktas likti Europos Parlamente. Tačiau apie tai Darbo partija ir pats jos vadovas vengia kalbėti savo rinkėjams. Lietuvos praktikoje įsitvirtinęs įprotis sudarinėti kandidatų sąrašus „dėl vaizdo“ ir rinkėjų nuolankus susitaikymas, kad juos lengvai galima „išdūrinėti“, skatina partijas ir toliau dalyvauti rinkimuose su teoriniais kandidatais.
Tokios pat taktikos laikosi „Tvarka ir teisingumas“. R. Paksas, sulaukęs Seimo leidimo dalyvauti rinkimuose, pasinaudojo šia galimybe ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje bus pačioje partijos sąrašo viršūnėje. Tačiau R. Pakso apsimestinius ketinimus eiti darbuotis į Seimą atskleidžia jo nenoras dalyvauti kovoje dėl Seimo nario mandato vienmandatėje rinkimų apygardoje. Pagal Seimo rinkimų įstatymą, vienmandatėje laimėtos Seimo nario vietos negalima perduoti savo partijos nariams – atsisakius mandato reikia iš naujo rengti rinkimus. Todėl naudos iš R. Pakso nominalaus dalyvavimo rinkimuose partija gali turėti tik daugiamandatėje apygardoje – galbūt pritraukti vieną ar kitą papildomą procentą balsų visam partijos sąrašui.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)