Seimas priėmė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kuriomis partijoms daroma išimtis iš prievolės skelbti viešuosius pirkimus. Uždraustas partijų finansavimą juridinių asmenų lėšomis didžiąją dalį pajamų jos gaus iš valstybės, tačiau net nėra įpareigotos atsiskaityti, kam konkrečiai sumokės pinigus.
Viešųjų pirkimų įstatymas iki šiol įpareigojo juridinius asmenis įsigyjant prekes ir paslaugas skelbti viešuosius pirkimus, jei daugiau kaip 50 proc. jų pajamų sudaro viešieji pinigai ir jų veikla susijusi su viešojo intereso tenkinimu.
Seimas į įstatymą įrašė nuostatą, darančią išimtį politinėms partijoms. Pataisų projektą parengė liberalcentristai Seimo nariai Algis Čaplikas ir Arūnas Valinskas.
26 įvairių Seimo frakcijų, išskyrus Darbo partijos ir liberalcentristų, atstovai antradienį pasirašė kreipimąsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydami vetuoti priimtas pataisas.
Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Algis Kašėta teigia, kad partijų interesai iškelti aukščiau kitų organizacijų, kurios taip pat turi priekaištų dėl Viešųjų pirkimų įstatymo.
„Žinome, kad nevyriausybinės organizacijos, valstybės finansuojamos kultūros įstaigos šiandien turi pagrįstų priekaištų viešųjų pirkimų procedūros taikymo tvarkai“, – pranešime cituojamas frakcijos seniūnas. Jis teigia, Liberalų sąjūdis ketina teikti pataisas, susijusias ir su šių įstaigų pastabomis.
Viešieji pirkimai neturi prasmės?
Viešųjų pirkimų procedūros gali tapti politinės kovos įrankiu, anksčiau IQ aiškino Seimo konervatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma. Pavyzdžiui, prieš rinkimus užginčijus kokį nors informacinės kampanijos paslaugų pirkimą partija gali likti be reklamos.
Juo labiau, J. Razmos teigimu, politinės reklamos pirkimų problema jau yra išspręsta – reklamą partijos gali užsakyti tik tose žiniasklaidos priemonėse, kurios užsiregistravo Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK). Be to, visos žiniasklaidos priemonės už eterį ar plotą turi taikyti vienodą mokestį, taigi taip užkertamas kelias paslėptam rėmimui dirbtinai mažinant kainą, teigė J. Razma.
Tačiau partijos turi ir nerinkiminių išlaidų, pavyzdžiui, kanceliarinių, transporto, suvažiavimų organizavimo. Neskelbiant viešųjų pirkimų sudaromos sąlygos partijoms už viešuosius pinigus pirkti prekes ir paslaugas selektyviai, pavyzdžiui, iš partijos nariams ar susijusiems asmenims priklausančių įmonių.
Neįpareigotos detaliai atsiskaityti
Šiuo metu partijos privalo atsiskaityti Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) dėl savo kampanijų metu padarytų išlaidų, pateikdamos jas tik pagal apibendrintas išlaidų grupes, pavyzdžiui, išlaidas transporto priemonėms, apgyvendinimui ir maitinimui, susitikimams ir kitiems renginiams, teigiama „Transparancy International“ Lietuvos skyriaus (TILS) išplatintame pranešme.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)