, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos uždaro balsavimo dėl Palestinos narystės JT rezultatai turbūt nenustebino nieko. Nors palestiniečių atstovai, vedami Mahmoudo Abbaso, iki pat balsavimo teigė galintys surinkti reikalingą 9 balsų daugumą bei priversti JAV pasinaudoti veto teise, balsavimas baigėsi tuo, kad Taryba nesugebėjo pateikti konkretaus ir vieningo sprendimo šiuo klausimu.
Tokio biurokratinio atidėliojimo buvo galima tikėtis ir tada, kai JT generalinis sekretorius Ban Ki-Moonas, paklaustas apie Palestinos galimybes tapti JT nare, atsakė, kad tokia padėtis „nebūtų niekam naudinga“. Pareiškimas atrodo savaime suprantamas, ypač po to, kai Vašingtonas pareiškė nukirpsiantis finansavimą Jungtinų Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijai (UNESCO), kai ši priėmė į savo gretas Palestiną.
Nors spalio 31 d. atsivėrusios UNESCO durys galėjo suteikti nemažai vilčių palestiniečiams, daugiau nei 50 metų siekiantiems pripažinimo tarptautinėje bendruomenėje, situacija beveik nesikeičia. Žydai išlieka kietas riešutas ir nenori girdėti apie Palestinos autonomiją nuo Izraelio su priešokupacinėmis sienomis. Išlieka ir tarpininkas – Jungtinės Valstijos, kurios, arabų akimis, labiau panašios į Izraelio interesų sergėtojas. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad amžinasis ratas tebesisuka, o palestiniečiams dar ilgai nepavyks sušokti savo šventinio dabkos šokio nepriklausomybės proga.
Žingsnis po žingsnio
Visgi nepaisant analitikų kalbų, kad neigiamas JT balsavimo rezultatas taip ir paliks palestiniečius „įšaldytoje“ situacijoje, kurioje vyrauja smurtiniai konfliktai bei labiau karinis, o ne diplomatinis santykių pobūdis, nenutyla ir kitaip nusiteikusios stovyklos, teigiančios, jog dabartiniai procesai gali padėti Palestinai ir toliau kovoti dėl savo ilgalaikių tikslų.
Palestinos savivaldos judėjimo lyderis M. Abbasas ir jo kolegos savo pasisakymuose primygtinai kartoja, kad jų siekis – suteikti Palestinai pilnateisę narystę JT – nesikeis net ir po galimo amerikiečių veto Saugumo Taryboje. Todėl esą ledai galiausiai bus pralaužti.
Palestiniečių atstovai patys pradėjo abejoti savo stiprybe siekiant Saugumo Tarybos pripažinimo, todėl yra labiau linkę kalbėti apie galimybę, leisiančią apeiti JAV veto – balsavimą Generalinėje Asamblėjoje.
Visgi kol kas realiausiai atrodo nuosaikesnis, Vatikano variantas. Kaip rodo pastarieji įvykiai, palestiniečių atstovai patys pradėjo abejoti savo stiprybe siekiant Saugumo Tarybos pripažinimo, todėl yra labiau linkę kalbėti apie galimybę, leisiančią apeiti JAV veto – balsavimą Generalinėje Asamblėjoje. Teigiamas šio balsavimo rezultatas suteiktų galimybę užimti stebėtojos poziciją, panašią į Šventojo sosto.
Tokia padėtis atrodo reali ir dėl to, kad viena nuolatinių Saugumo Tarybos narių Prancūzija yra linkusi palaikyti tokį Palestinos kelią, nors ir susilaiko balsavime dėl narystės. Tokia baigtis taip pat reikštų, kad tarptautinė bendruomenė pripažįsta Palestinos suverenumą.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)