Parlamentarai užsimojo gerokai liberalizuoti dar 1993 metais priimtą ir tik dukart taisytą Susirinkimų įstatymą. Siūloma atsisakyti de facto galiojančios leidimų tvarkos ir leisti mitingus ar eisenas organizuoti tokioje vietoje ir tokiu metu, kurių pageidauja organizatoriai.
Pakeitimų iniciatorės Seimo narės Dalios Kuodytės teigimu, dabar galiojantis Susirinkimų įstatymas tarnauja valdininkų valiai realizuoti, o ne susirinkimų teisei įgyvendinti, o pakeitus mitingų organizavimo tvarką ji būtų „apversta nuo galvos ant kojų“ – būtų atsisakyta leidimų ir pereita prie pareikštinės teisės į susirinkimus.
Tai reiškia, kad miesto valdžia neturėtų galimybės nei uždrausti, nei perkelti eitynių už, pavyzdžiui, seksualinių mažumų teises iš miesto centro, net jei būtų motyvuojama, kad eitynėse kiltų pavojus jų dalyviams. Būtent dėl tokių motyvų 2010 pavasarį vykusios eitynės „Už lygybę“ buvo perkeltos iš Vilniaus senamiesčio į kitą Neries pusę.
Pasak Liberalų sąjūdžio atstovės D. Kuodytės, taikaus mitingo organizatoriams tereikėtų oficialiai informuoti savivaldybę, o ši privalėtų užtikrinti galimybę rengti mitingą ar eitynes.
Įstatymo projekte nebelieka ir „nuolatinės susirinkimų vietos“ sąvokos. Galimybę nustatyti nuolatines susirinkimų vietas Vilniaus savivaldybė ėmė aktyviai naudoti po 2009-ųjų sausį vykusių riaušių prie Seimo. Mitinguoti norintiems žmonėms buvo siūloma persikelti į, pavyzdžiui, stovėjimo aikštelę prie apleistų Sporto rūmų.
„Susirinkimo vieta“ naujoje įstatymo redakcijoje apibrėžiama kaip „vieta, kur susirinkimo organizatoriai ir dalyviai gali geriausiai realizuoti susirinkimo tikslus“. Tačiau įstatyme išlieka nepakeisti galiojantys apribojimai dėl akcijų organizavimo prie valstybės ar savivaldybių institucijų. Pavyzdžiui, mitingai prie Seimo ar Vyriausybės negalės vykti arčiau nei 75 metrai nuo pastato.
Kaip ir dabar, numatoma, kad iš akcijų organizatorių negali būti reikalaujama nieko, kas susiję su materialinėmis išlaidomis. Taigi dėl liberalesnės tvarkos padaugėjus mitingų ar jiems persikėlus į judresnį miesto centrą policija turėtų skirti daugiau resursų viešajai tvarkai palaikyti.
Pagal šiuo metu galiojantį Susirinkimų įstatymą, mitingo organizatoriai privalo penkios dienos iki renginio kreiptis į savivaldybės administraciją, kad suderintų jo laiką ir vietą. Savivaldybės administracija turi teisę atsisakyti išduoti pažymėjimą dėl laiko ir vietos suderinimo, „jeigu organizuojant susirinkimą gali būti pažeistas valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė ar kitų asmenų teisės ir laisvės“.
Žmogaus teisių komiteto patvirtintame projekte išlieka pareiga kreiptis 5 dienos iki renginio, tačiau apie jokius pagrindus mitingo neleisti ar keisti susirinkimo laiką ir vietą nebekalbama bei teigiama, kad suderinimas turi būti atliktas per tris dienas.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)