, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Seimas netrukus turės svarstyti, ar teisingumo ministras Remigijus Šimašius gali eiti savo pareigas. Liberalų sąjūdžio deleguotas ministras turės pasiaiškinti, kodėl nėra įgyvendinama teismų reforma ir atsakyti už kelias rezonancines istorijas. Be R. Šimašiaus, opozicija greičiausiai klibins dar dviejų Vyriausybės narių kėdes.
Teisingumo ministrui R. Šimašiui jau įteikti 29 Seimo opozicijos atstovų parašais patvirtinti klausimai. Interpeliacijos iniciatorius Valentinas Mazuronis, Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas, teigė, jog nepasitenkinimą ministro darbu sukėlė nevykdoma sisteminė teismų reforma, nesprendžiamos problemos įkalinimo įstaigose, taip pat – Teisingumo ministerijos vaidmuo Baltarusijos žmogaus teisių gynėjo Alesio Beliackio istorijoje bei Kauno pedofilijos byloje.
Pats R. Šimašius pirmadienį žurnalistams teigė dar nematęs opozicijos paruoštų klausimų, tačiau jis įsitikinęs, jog siekis skelbti interpeliaciją – nepagrįstas: „Pagal tai, kas buvo sakoma iki tol viešumoje, galiu pasakyti, kad ne visi klausimai man pasirodė iki galo adekvatūs ir atitinkantys konstitucinę sandarą.“
Praėjusių metų rugpjūtį, kai Lietuva atskleidė Baltarusijos režimui informaciją apie A. Beliackio finansines operacijas, opozicija jau reikalavo R. Šimašiaus atsistatydinimo.
Karščiausios Vyriausybės kėdės
Du ministrai greičiausiai antrą kartą turės pasitikrinti Seimo pasitikėjimą. Švietimo ir mokslo ministras užsitraukė Socialdemokratų frakcijos nemalonę dėl Mokslo ir studijų įstatymo, sulaukusio Konstitucinio Teismo pastabų. Prieš trejus metus G. Steponavičiui opozicija jau buvo išreiškusi nepasitikėjimą dėl to pačio klausimo.
Į interpeliacijos klausimus gali tekti atsakinėti ir energetikos ministrui Arvydui Sekmokui, kuriam kartą jau teko tą daryti. V. Mazuronis teigė, jog ministro likimas priklausys nuo Visagino atominės elektrinės (VAE) koncesijos sutarties.
„Nenorėčiau nieko spėlioti, tačiau nuo koncesijos sutarties priklausys – teigiamai, ar neigiamai vertinsime energetikos ministrą. Jei vertinimas bus nepatenkinamas, spėju, ministras neišvengs interpeliacijos“, – teigė Seimo opozicijos lyderis.
Koncesijos sutartis dėl VAE Seimui turėjo būti pateikta pavasario sesijos pradžioje. V. Mazuronis mano, jog parlamentarai sutartį įvertinti galės tik birželio pabaigoje.
Opozicinių partijų atstovai interpeliacijos projektus anksčiau yra ruošę susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui, aplinkos ministerijos vadovui Gediminui Kazlauskui bei buvusiam finansų ministrui Algirdui Šemetai. Interpeliacijos projektas neseniai buvo pateiktas ir jau atsistatydinusiam vidaus reikalų ministrui – Raimundui Palaičiui.
Prieš kelis mėnesius V. Mazuronis prakalbo apie ketinimus versti premjerą Andrių Kubilių ir visą Vyriausybę, tačiau planų atsisakyta – opozicijos vadovas prisipažino nesulauksiantis pakankamo parlamentarų palaikymo.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)