, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Seimui atskaitingų institucijų parlamentinę kontrolę stiprinti užsimojusi trisdešimties parlamentarų grupė perlenkė lazdą ir pagal vieną kurpalių skirtingoms institucijoms surašytuose siūlymuose privėlė trūkumų ir dviprasmybių.
Šiuo metu Seimo nepritarimas jam atskaitingų institucijų metinėms ataskaitoms nesukelia jokių pasekmių, tačiau parlamentarai metėsi prie kito kraštutinumo. Seimo komitetuose svarstomi siūlymai, pagal kuriuos parlamentas, nepritaręs daugiau nei dešimties institucijų veiklos ataskaitoms automatiškai atleistų jų vadovus, arba, jei juos skiria ir atleidžia prezidentas, – automatiškai teiktų atleidimo siūlymą.
Arvydas Anušauskas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, teigia, kad tokių siūlymų įgyvendinimas sudarytų sąlygas paveikti teisėsaugos institucijų tyrimus, skatintų institucijų vadovus užsiimti savicenzūra, o dėl pernykščių veiklos ataskaitų galėtų būti atleidžiami su jomis niekaip nesusiję nauji vadovai.
Trečiadienį analogiškus pasiūlymus dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) svarstęs NSGK juos bendru sutarimu atmetė. Pasak A. Anušausko, stiprinti parlamentinę kontrolę reikia, tačiau ne tokiais būdais.
A. Anušauskas įsitikinęs, kad esamu pavidalu siūlymai negali būti ir nebus priimti, nes pagal vieną kurpalių surašyti labai skirtingoms institucijoms. Kai kurios jų, pavyzdžiui, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, yra kolegialios, tačiau nepritarus veiklos ataskaitai iš posto lėktų tik pirmininkas. Be to, nenustatytas joks Seimo narių kvorumas, taigi teisę nepritarti ataskaitai ir atleisti vadovus turėtų, pavyzdžiui, 20 ar 30 parlamentarų.
A. Anušauskas dėsto, kad lazdos perlenkimas siekiant gerinti institucijų parlamentinę kontrolę gali turėti neigiamos įtakos institucijų darbui: vadovai užsiimtų savicenzūra, bijodami lengvo susidorojimo vengtų priimti tam tikrus sprendimus. A. Anuškauskas taip pat pridūrė, kad norint atleisti vadovą, „kaip parodė neseni įvykiai“, galima rasti ir kitų priežasčių.
Seime svarstomus pakeitimus šią savaitę taip pat kritikavo prezidentės patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė. Ji pritaria ketinimams stiprinti parlamentinę kontrolę, tačiau kritikavo, jos vertinimu, „beatodairišką“ nuostatą, kad nepritaręs veiklos ataskaitai Seimas automatiškai teiktų siūlymą atleisti pareigūną. Kalbėdama „Žinių radijui“ S. Cirtautienė taip pat pastebėjo, kad prezidentui tokiu atveju būtų daroma daugiau politinio spaudimo.
„Diskusijos dėl pateiktų iniciatyvų yra reikalingos ir būtinos tam, kad tie geri ketinimai, kurie yra deklaruojami, netaptų būdu institucijų vadovus paversti politinių žaidimų įkaitais“, – teigė prezidentės patarėja.
31 parlamentaras iš įvairių Seimo frakcijų kovo pabaigoje pateikė siūlymus dėl daugiau nei dešimties institucijų kontrolės stiprinimo vertinant jų metinės veiklos ataskaitas. Be VSD ir STT sąraše taip pat yra Generalinė prokuratūra. Kadangi skiriant šių trijų institucijų vadovus dalyvauja ir prezidentas, Seimas negalėtų jų atleisti pats.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)