, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Lietuvoje viešintis „The Economist“ užsienio politikos redaktorius ir apžvalgininkas Edwardas Lucasas, vakar dalyvavęs IQ forume „Ar Lietuva slysta į geopolitinę periferiją?“, ragino mažiau dėmesio skirti tokioms mažareikšmėms problemoms kaip raidės „w“ rašyba ir susikaupti ties strateginiais iššūkiais. Svečias taip pat paneigė žurnalistų įtarinėjimus, kad tarnauja Lenkijos vyriausybei ir ironizuodamas paragino lietuvius: „pasistatykite pagaliau tą atominę elektrinę!“.
Diskusijoje dalyvavę politikai, analitikai ir žurnalistai svarstė, ar Lietuvos užsienio politika iš tikrųjų nukrypo netinkama linkme, ar mums paprasčiausiai trūksta gebėjimo susikalbėti – tiek tarpusavyje, tiek ir su kaimynais. Prezidentas Valdas Adamkus, pradėjęs forumą, sakė, kad pagrindinis galvosūkis, kuriuo turėtų užsiimti dabartinės užsienio politikos kūrėjai, yra Lietuvos pozicijos europinėje politikoje kūrimas.
Kur būsime skylančioje Europoje ?
„Europos Sąjunga dar tikrai nekalba vienu balsu. Ar netampa ji politinių galybių įrankiu?“ - retoriškai klausė prezidentas V. Adamkus. Jis ragino suprasti, kad Rusijos imperialistinis mąstymas ir politika nesikeičia, keičiasi tik veikimo metodai, atsiranda „nauji triukai“ tad nepaprastai svarbu išlaikyti į Vakarus nukreiptą Lietuvos užsienio politikos kryptį. V. Adamkus teigė esąs susirūpinęs Lietuvos santykių atšalimu tiek su Lenkija, tiek ir su draugais „už Atlanto“.
Tuo tarpu ministro pirmininko patarėjas Virgis Valentinavičius teigė, kad kryptis nė kiek nepasikeitė, tiesiog Europoje apskritai jaučiasi santykių su JAV atšalimas.
E. Lucasas ragino nežiūrėti pernelyg „neurotiškai“ į Lietuvos užsienio politiką – reikia paprasčiausiai ieškoti galimybių daryti įtaką ES, išmokti „žaisti žaidimą“ dalinantis svarbius postus. Jis pabrėžė, kad Europoje atsirandančių skilimo tendencijų nereikia bijoti, reiktų tiesiog sutelkti visas jėgas tam, kad šalis nepatektų tarp „antro greičio“ šalių. „Aš klausiau estų, kodėl jie trūks plyš nori įsivesti eurą, jeigu neaišku, kiek euro zona dar išgyvens. Jie man atsakė, kad tiesiog nori būti „teisingame“ klube“, – sakė britų politikos apžvalgininkas, pasigendantis tokio požiūrio Lietuvoje.
Trūksta komunikacinių sugebėjimų
„Svarbiausias lieka asmenybės faktorius“, – tvirtino LTV užsienio naujienų redaktorius Vykintas Pugačiauskas. Jo manymu, geopolitinės problemos taip greitai nesikeičia, tad Rusijos „gynybinio kordono statymas“, kaip buvo, taip ir yra „problema nr. 1“ Lietuvos užsienio politikoje. Visgi, anot žurnalisto, D. Grybauskaitės metodai ir retorika gerokai skiriasi nuo V. Adamkaus, ji esą nesugeba tinkamai „iškomunikuoti“ savo sprendimų. „Amerikiečių delegacija, lankiusis pas D. Grybauskaitę, negalėjo patikėti tuo, ką išgirdo kalbant apie Baltarusiją, ne dėl to, ką kalbėjo prezidentė, o dėl to, kaip ji kalbėjo“, – tikino V. Pugačiauskas.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)