, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Neteisėtu praturtėjimu įtariami politikai, kaip rodo praktika, gali lengvai išsisukti nuo bausmės. Mažiau nei dvejus metus galiojantis įstatymas nepadeda efektyviai kovoti su korumpuotais politikais ir valdininkais.
Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą įteisinta prezidentės iniciatyva prieš beveik dvejus metus. Baudžiamojo kodekso (BK) 189-1 straipsnis numato bausti bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų asmenis, kurie negali pagrįsti didesnio nei 500 MGL (65 tūkst. litų) vertės turto.
Neatitikimus tarp pajamų ir išlaidų sprendžianti Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) neseniai nurodė, kad į galimai neteisėtai praturtėjusių sąrašą gali būti įtraukti ir septyni politikai – Seimo nariai arba savivaldybių politikai. Tačiau jų pavardžių nesiruošia nustatinėti jokios Seimo tyrimų komisijos. O viešumo trūkumas – viena pagrindinių kliūčių kovoti su korupcija.
Įvardyti galimai nusikaltusių politikų pavardes paragino tik premjeras Andrius Kubilius bei Seimo pirmininkė Irena Degutienė – esą prieš rinkimus tai svarbu žinoti. Tačiau tai jie darė greičiausiai suprasdami, kad pavardės nebus viešai paskelbtos.
Teoriškai apie tyrimą galėtų prisipažinti patys įtariami Seimo nariai. Jei visos jų pajamos yra skaidrios ir pagrįstos, viešumas ne tik kad nepakenktų politikams, bet ir parodytų, jog tyrėjai be reikalo kabinėjasi.
Dar ne nusikaltėliai
Mokesčių inspektorių pateikta informacija apie neatitikimus tarp deklaruojamų išlaidų ir pajamų dar negali būti kaltinimas, aiškina teisininkas Aurelijus Gutauskas: „Šiuo atveju jokie kaltinimai dar nepateikti – VMI informacija byloja tik apie neatitikimus, tačiau ne apie nusikaltimą.“
Rinkėjai turėtų žinoti apie kiekvieną dėmelę kandidatų biografijose, tačiau apie tai pranešti šiuo atveju gali tik patys politikai, sulaukę VMI įtarimų.
Mykolo Romerio universiteto profesoriaus A. Gutausko teigimu, įvardytų politikų tapatybėmis ir informacija apie „galimai neteisėtą praturtėjimą“ būtų per daug laisvai manipuliuojama. Jei kaltė nebūtų įrodyta, tokie asmenys galėtų reikalauti kompensacijos už šmeižtą.
Žinoma, rinkėjai turėtų žinoti apie kiekvieną dėmelę kandidatų biografijose, tačiau apie tai pranešti šiuo atveju gali tik patys politikai, sulaukę VMI įtarimų.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija dėl mesto šešėlio parlamentarams kreipėsi į GP. Komisija argumentuoja, kad ji privalo nustatyti atvejus, kai parlamentarai nusižengia įstatymams. Anot komisijos pirmininko Algimanto Salamakino, įtariami nariai galėtų dar iki Seimo rinkimų pasiaiškinti – būtų ramiau ir rinkėjams, ir kolegoms. Tačiau, A. Gutausko teigimu, šioje situacijoje komisija neturi įgaliojimų tirti parlamentarų nusižengimus, todėl GP ir VMI neprivalo dalytis turima informacija.2 psl. >>
Mane nervina ,kai parašoma apie nesąžiningus politikus ir negali jų nubausti,po galais kam tada rašyti?Jei jau išdrįsote paskelbti tai būkit malonūs -bauskite.Dabar tik parašo-nesugaunamieji.Hm,bereikia pridėti ir pakeisti pavadinimą”Nesugaunamųjų politikų nuotykiai Lietuvoje”Smirda man tas pasakymas -nesugaunamieji,gal galima pasakyti ,kad nuo nesugaunamųjų kažkiek nubyra?