Daugiabučių namų renovacija Lietuvoje paskelbta prieš 8 metus, tačiau iki šiol vyksta tokiu tempu, kad pasiekti deklaruojamus tikslus užtruktų ilgiau nei 200 metų. Energetikos strategiją šią savaitę patvirtinusi Vyriausybė joje renovacijai skiria daug žodžių, tačiau naujas dokumentas nerodo jokio Vyriausybės noro išjudinti procesą – skirti daugiau pinigų ar kitaip paversti jį patrauklesnį gyventojams.
Energetikos strategiją Vyriausybė pervadino Nacionaline energetinės nepriklausomybės strategija ir joje dominuoja nepriklausomybės nuo vienintelio elektros ir dujų tiekėjo leitmotyvas. Šį Seimui išsiųstą dokumentą būtina patvirtinti, kad galėtų judėti atominės elektrinės ir elektros jungčių projektai, kuriems strategijoje skiriama daugiausiai dėmesio, taip pat dujų terminalo statyba. Antroje vietoje – po elektros reikalų – įrašytas šilumos ūkis su daugiabučių renovacija priešaky.
Remiantis Daugiabučių atnaujinimo programoje įrašytais skaičiais, Lietuvoje yra 34 tūkst. senesnių nei 1993 metų statybos daugiabučių, o renovuoti norima 70 proc. jų, t.y., maždaug 23,8 tūkst. Nuo 2004 m., kai patvirtinta atnaujinimo programa, iki 2011 metų pabaigos, renovuoti arba renovuojami 642 daugiabučiai – mažiau nei šimtas per metus. Net jei skaičiuotume šimtą, tokiu tempu 70 proc. senų daugiabučių renovacija užtruktų 238 metus.
Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad dėl stringančio proceso kaltas viešinimas, kuris vis dar neįvyko dėl galbūt neskaidraus ir teisme užginčyto 9 mln. Lt vertės konkurso.
„Mes suvokėme, kad viešinimo programa yra būtina renovacijos programos sėkmės sąlyga, – prieš daugiau nei metus aiškino premjeras pranešime spaudai. – Pats važiavau apžiūrėti, kaip vyksta daugiabučių renovavimo procesai, kad būtų bent kiek viešinimo“.
Nors strategijoje teigiama, kad neefektyvus šilumos energijos vartojimas yra „viena didžiausių problemų šilumos sektoriuje“, pagrindinė premjero pernai suvokta sąlyga net nėra minima.
Strategijoje rašoma, kad vidutinis metinis šilumos suvartojimas pastatuose Lietuvoje siekia 220 kWh/m², o Skandinavijos šalyse – 128 kWh/m² arba beveik perpus mažiau. Autoriai teigia, kad po renovacijos, t.y., 2020 metais, būtų sutaupoma 30–40 proc. šilumos, palyginti su 2009 metų suvartojimu, o šiam tikslui pasiekti reikėtų apie 5–8 mlrd. litų investicijų. Apie kokią nors minimalią valstybės dalį šiame finansuojant renovaciją nekalbama, tik nurodoma, kad finansavimas turi būti „pakankamas“.
Tačiau kalba apie tai, kokią naudą gaus kiekvienas butas – labai konkreti: „Vienam namų ūkiui kasmetinės šildymo išlaidos sumažės vidutiniškai 500 litų“. Kalbant apie atsipirkimą nurodomas labai aiškus ir trumpas terminas – „per 10 metų“.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)