, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Lietuvos gyventojų mirtingumas – vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES). Sveikatos specialistai teigia, kad mūsų šalies gyventojų mirties priežastys nekinta jau keletą metų.
ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, praėjusiais metais 27 valstybėse narėse mirė 4,8 mln. žmonių. Palyginti su 2009 metais, ES gyventojų mirtingumas nepakito – 1000 gyventojų teko 9,7 mirčių.
Didžiausias mirtingumas užregistruotas Bulgarijoje (14,6 tūkstančiui gyventojų), Latvijoje (13,4), Vengrijoje (13), Lietuvoje (12,8) ir Rumunijoje (12,1). Žemiausias mirtingumas fiksuotas Airijoje (6,2), Kipre (6,7), Maltoje (7,8) ir Liuksemburge (7,4).
„Lietuvoje didžiausias avaringumas ir didžiausias žuvusiųjų avarijose skaičius. Dėl to mes ir atsiduriame tokioje pozicijoje“, – IQ.lt komentavo Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas.
Dažniausios, jo teigimu, mūsų šalies gyventojų mirties priežastys yra širdies ir kraujagyslių ligos, onkologiniai susirgimai bei įvairios traumos. Sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė pridūrė, kad mirtingumą taip pat augina savižudybės, apsinuodijimai alkoholiu, narkotikais.
Ji teigė, kad pagrindinės Lietuvos gyventojų mirties priežastys nekinta jau kelerius metus, tačiau pastebėjo, kad sugriežtinus atsakomybę už vairavimą išgėrus mirčių nuo išorinių faktorių, tokių kaip avarijos, sumažėjo 27,3 proc.
„Pacituosiu Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis: 50 proc. sveikata priklauso nuo gyvenimo būdo, 20 proc. – nuo aplinkos, 20 proc. lemia genetiniai veiksniai ir tik 10 proc. – medicina“, – sakė N. Ribokienė.
Aukštą mirtingumą lemia ir visuomenės senėjimas. „Ir šitas rodiklis turi įtakos tam, kad mirtingumas Lietuvoje neturi labai didelių tendencijų mažėti. Tik turime pasidžiaugti, kad pastaraisiais metais Lietuvoje gyvenimo trukmė pailgėjo, gimstamumo rodikliai šiek tiek geresni. O kas dėl kūdikių mirtingumo, tai Lietuva pasiekė pakankamai gerą rodiklį, mes lygiuojamės į išsivysčiusių ES šalių vidurkį“, – sakė sveikatos apsaugos viceministrė.
KOMENTARAI (0)