Šią savaitę konservatoriai turėtų nuspręsti, ar paraginti ūkio ministrą Dainių Kreivį atsistatydinti. Po savaitgalio premjeras ėmė kalbėti, kad iš ministro gavo „pažymą“, apie „šokiruojančius atvejus“, kaip buvo daromas spaudimas ūkio ministrui ir Viešųjų pirkimų tarnybos vadovui. Anot A. Kubiliaus, prieš priimdama sprendimą, partijos vadovybė turi susipažinti su šia informacija. D. Kreivio premjerui įteikta „pažyma“ tariamai turėtų paaiškinti, kas ir kodėl yra suinteresuotas, kad ūkio ministras pasitrauktų.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos atstovas Linas Balsys pirmadienį pranešė, kad prezidentės pozicija nesikeičia: D. Grybauskaitė ir toliau mano, kad ūkio ministras turėtų atsistatydinti. Be to, iš Prezidentūros buvo išreikštas nepasitenkinimas, kodėl tik dabar D. Kreivys ėmė teikti informaciją apie patirtą spaudimą, kodėl neperdavė faktų specialiosioms tarnyboms.
„Kyla kitas klausimas – jeigu ministras, dirbdamas nuo 2008-ųjų metų, žinojo kažkokius faktus, kad jam darė spaudimą, siūlė kyšį, grasinosi ar kėsinosi papirkti, ir jis niekam apie tai nepranešė, o tik dabar surašė, kad jam tai buvo žinoma, tai čia reiktų kelti klausimą, kodėl ministras taip elgiasi? Kodėl ministras neatliko pareigos ir nesikreipė į tarnybas?“ – kalbėjo L. Balsys.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė taip pat patvirtino tebemananti, kad D. Kreiviui derėtų atsižvelgti į prezidentės poziciją ir pasitraukti. Nors I. Degutienė teigiamai įvertino ūkio ministro veiklą, tačiau pabrėžė, kad politiko atsakomybė reikalauja įsiklausyti į prezidentės nuomonę. „Jei prezidentės nuomonė nepasikeitė, tai ir situacija nepasikeitė“, – teigė I. Degutienė.
Ši istorija jau atrodo kaip beprasmis mojavimas kumščiais po mūšio. Ypač paradoksaliai skamba D. Kreivio tezės, kad jis „nesilaiko kėdės“. Bandymai įtikinti ne tik premjerą, bet ir kitus aukščiausius šalies vadovus, kad ūkio ministras yra nepagrįstai „verčiamas iš posto“, yra gerokai pavėluoti. Tai dar viena ūkio ministro politinė klaida. Jei D. Kreivys turėjo šokiruojančių faktų ir puikių progų apie juos pranešti, tačiau jomis nesinaudojo daugiau nei dvejus metus, nereikėtų stebėtis, kad kiti ėmėsi puolimo ir perėmė iniciatyvą. Kalbant futbolo terminais, „jei neįmuši tu, įmuša tau“ – politikui nedovanotina atsidurti besiginančio pozicijoje, nes jis pralaimi tą pačią akimirką, kai jam tenka gintis.
„Tai spaudimo tiek man, tiek Viešųjų pirkimų tarnybos vadovui atvejai. Tai stambių viešųjų pirkimų, tokių kaip Valdovų rūmai, „Vilniaus vandenys“ atvejai, taip pat spaudimas dėl Europos Sąjungos paramos skirstymo. Daugiau nieko nekomentuoju“, – tiek žurnalistams pirmadienį tepasakė ūkio ministras D. Kreivys.
Vis dėlto situacija gali būti sudėtingesnė, nei vieno politiko karjera. Jei D. Kreivio pateikti faktai yra rimti, premjero, o galbūt ir prezidentės garbės reikalas būtų per savo kontroliuojamas institucijas juos iki galo išsiaiškinti. D. Kreivio atsistatydinimas dar galėtų išgelbėti ir jo paties politinę reputaciją – jei pasitvirtintų įtarimai, kad dėl viešųjų pirkimų buvo daromas neteisėtas spaudimas ministrui ar Viešųjų pirkimų tarnybos vadovui, reikėtų ryžtingai ir be nutylėjimų atskleisti visus padarytus nusižengimus. Bet kuriuo atveju, D. Kreivys jau yra negrįžtamai sukompromituotas kaip ūkio ministras, tačiau dar gali išlikti kaip politikas.2 psl. >>
Spausdinti
Labai jau vienpusiai jusu straipsniai, gerbiamieji… I vienus vartus spardot.
Maniau čia bus kito lygio žurnalistika, pasirodo ta pati purvasklaida, delfio, lrytas lygis. Nusivyliau.
O ministrui stiprybės, matyt nė nenutuokia kokį turi palaikymą. Ruoškitės sekantiems prezidento rinkimams. Dar nė vienas ministras nesulaukė tokio užtarimo, peticijos, facebook, verslininkų konfederacijos.
Ko cia purkstaujat?
Tomai,
Jeigu daug kartų kartosi “sukompromituotas”, “neskaidrus”, turbūt po kurio laiko nebekils klausimų, ar tikrai sukompromituotas ir neskaidrus.
Manęs, kaip piliečio, neįtikino VD “atskleistas” skandalas. Neįtikino ir Grybauskaitės treptelėjimas kojele, nes jokių kitų argumentų ji nepateikė, o dar gi netiesiogiai legitimizavo DMN ištrauktą istoriją. Prezidentės veiksmai šiuo atveju yra visiškai populistiniai ir pritinkami ne teisinei, o telefoninės teisės valstybei. Yra institucijos, kurios yra įgaliotos tirti interesų konfliktus, tegu jos ir tiria. Kitaip visa tai tėra linčo teismas. Linčo, kurį sukursto mažuma, siekianti nežinia kokių tikslų – gal tiesiog populiarumo.
Įdomiausia, kad šioje – konkurso istorijoje visiškai nesigirdėjo balsų įmonių, kurios tuose konkursuose konkuravo su įmonėmis, kurių dalis priklauso Kreivio motinai. Nors paprastai jos ištampo konkursą po viešųjų pirkimų tarnybą, teismus, žiniasklaidą, jeigu jiems kyla tik mažiausias įtarimas dėl konkurso skaidrumo.
Galbūt reikėtų atsistatydinti Socialinės apsaugos ir darbo ministrui, nes, garbės žodis, kažkas iš jo artimųjų gauna pensiją.
mano subjektyviu manymu, ministras padarė rimtų klaidų: 1) nesugebėjo išvengti GALIMŲ (pabrėžiu, net kaip teisingai pastebėjot, dar nepatvirtintų) interesų konfliktų skirtant ES paramą 2) Jei turėjo kokį nors spaudimą – nepateikė faktų iš karto, o numojo į tai ranka 3) kuomet sulaukė puolimo, ėmė gintis ir po laiko aiškinti, kad tai “sąmokslas”
Tai yra politinės klaidos, o ne kažkokie teisiniai pažeidimai. Jei yra teisiniai, administraciniai pažeidimai – jie, reikia tikėtis, bus kažkada išaiškinti. Tačiau politikui karjerą griauna politinės klaidos, o ne juridiniai faktai. Deja, dažnai būna ir atvirkščiai – net teistumas, pasirodo, gali nekliudyti politikui, jei jis tinkamai tai išnaudos savo politinėse kovose.
O ministro likimą jau nusprendė. Ar kam nors tai dar neaišku? Kaltas ar ne kaltas – visai atskira tema
Daugmaž sutinku dėl 2-3 punktų, tačiau dėl pirmojo nebūčiau linkęs sutikti (čia tuo atveju, jeigu išties mėgino išvengti galimų konfliktų).
Lietuvoje iki šiol nebuvo mechanizmo, kaip išvengti viešųjų ir privačių interesų konfliktų (kai valdai verslą ir susiruoši į politiką), išskyrus neprotingus, kaip visų tiltų sudeginimas – pardavimas akcijų nesiderant, per kelias dienas, kas reiškia gauti už jas nykstamai mažą kainą, palyginus su jų verte.
Tomai, pasiūlytų jums postą ir 5 dienas apsispręsti, bet su sąlyga, kad parduosite savo būstą iki sutikdami užimti postą. Ar sutiktumėte? Su verslu dar sudėtingiau – jam įvertinti, surasti pirkėją gerokai sunkiau, nei būstui.
Parduoti savo verslo partneriams, kitiems dalininkams? Neabejoju, analogiškoje situacijoje atsirastų straipsniai apie tai, kad ministras GALĖJO padėti savo buvusiems verslo partneriams.
Mane stebina ir tuo pat metu liūdina tai, kad iki šiol dar neteko matyti tokios paramos ūkio ministrui. Ne tik dabar reiškiamos, bet ir prieš metus, uždaruose pokalbiuose technologijų ir mokslo srities verslo lyderiai sakė, kad pirmasis ministras, kuris kalbasi su jais, ir dirba tinkama linkme.
Kitas dalykas – Prezidentės pareiškimas apie dvi kėdes. Tarkime, Vyriausioji etikos komisija nusprendžia, kad Kreivys nesupainiojo interesų. Ar tai galėtų reikšti, kad Kreivys, jau būdamas paprastu piliečiu, o gal dar ministru, galėtų paduoti Prezidentę į teismą dėl šmeižto? Nes vienintelė nuskambėjusi Grybauskaitės argumentacija ir buvo tokio turinio, kad neva Kreivys yra ir verslininkas, ir ministras. O tai jau kaltinimas.