, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Dienos skaičius
148
Tiek tūkstančių kompiuterių kasdien paveikia kompiuteriniai virusai.
Visi tekstai

Lietuva

Mezgami santykiai su Azerbaidžanu

IQ | 2011-02-08

Ilgą laiką Pietų Kaukaze lietuviams mylimiausia šalis buvo Gruzija. Tačiau po prezidentų kaitos Lietuvoje bent jau oficiali draugystė su Gruzija atšalo. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama, kad Lietuvai verta atsigręžti į sparčiausiai regione augantį Azerbaidžaną, į kurio energetinę galią vis labiau atsižvelgia net ir didžiosios valstybės.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė vasario 8 d. pradeda oficialų vizitą Azerbaidžane. Lietuvai, ieškančiai savo energetinio saugumo stiprinimo šaltinių, Azerbaidžanas gali būti svarbus partneris. Pačiam Azerbaidžanui, jau beveik du dešimtmečius siekiančiam išspręsti įšaldytą Kalnų Karabacho konfliktą, gali būti reikalingas Lietuvos palaikymas tarptautinėse struktūrose. Ypatingai šiuo metu, kai Lietuvai pirmininkauja Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO).

Kaip susitikime su Lietuvos Seimo pirmininke pažymėjo Azerbaidžano prezidentas I. Alijevas, „Azerbaidžanas mato Lietuvą kaip sąjungininkę Europos Sąjungoje ir NATO.“

Kartu su Seimo pirmininke į Azerbaidžaną išvyko ir Lietuvos verslininkų delegacija – verslininkai dalyvaus bendrame verslo forume ir domėsis galimybėmis investuoti šioje šalyje bei paskatinti Azerbaidžano verslininkus investuoti Lietuvoje

Per tris vizito dienas I. Degutienė turėtų susitikti su su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu, parlamento pirmininku Ogtajumi Asadovu ir ministru pirmininku Arturu Rasizade. Taip pat numatoma, kad vasario 9 d. I. Degutienė susitiks su su užsienio reikalų ministru Elmaru Mamadiarovu ir ekonominės plėtros ministru Šahinu Mustafajevu, o vasario 10 d. -  su pramonės ir energetikos ministru Natigu Alijevu bei mokesčių ministru Fazilu Mamadovu.

I. Degutienė tikisi, kad šis vizitas prisidės prie geresnių plėtros galimybių Lietuvos verslui Azerbaidžane, kurio ekonomika šiuo metu yra viena iš sparčiausiai augančių pasaulyje. 2010 m. Azerbaidžano bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 5 proc.

Kaip skelbia Azerbaidžano centrinis bankas, per pastaruosius 10 metų šalies BVP padidėjo 4 kartus, eksportas – 15 kartų, o užsienio investicijos – 96 kartais. Azerbaidžanas jau keletą metų iš eilės turi vieną didžiausių biudžeto perviršių regione – 2010 m. biudžeto perviršis sudarė 5,8 mlrd. Azerbaidžano manatų (apie 16 mlrd. litų).

„Aukščiausio rango Lietuvos ir Azerbaidžano politikų susitikimai – tai puiki galimybė ne tik stiprinti dvišalius politinius santykius, bet ir bandyti plačiau atverti vartus Lietuvos verslui. Taip pat tikimės sudominti Azerbaidžano vadovus ir verslininkus Lietuvos vykdomais projektais įvairiose srityse, ypač energetikos sektoriuje“, – sakė I. Degutienė.

Vienas iš svarbiausių pasiekimų Lietuvai galėtų būti atgaivintas ir galbūt pratęstas Odesos-Brody naftotiekio projektas. Azerbaidžanas jau sutarė su Ukraina dėl naftos tiekimo – tai gali leisti išnaudoti naftotiekį pagal pradinį sumanymą ir padėti Lenkijai apsirūpinti nafta aplenkiant Rusiją.2 psl. >>

Puslapis 1

KOMENTARAI (2)

Renaldas    2011-02-08 14:33

Tik vienas klausimas. Vizitą pradedanti Azerbaidžane Seimo Pirmininkė neabejotinai neužmirš atkreipti dėmesį į Lietuvos pirmininkaujamos organizacijos, ESBO, nesenai išleistą galutinę parlamentinių rinkimų Azerbaidžane ataskaitą. ESBO nedviprasmiškai teigia, kad Azerbaidžane rinkimai nedaug turi bendro su demokratija. Lietuvos Respublikos Seimo galva, susitikdama su nedemokratiškai išrinktu Milli Majlis pirmininku tokiu būdu legitimizuoja pirmą kartą per nepriklausomo Azerbaidžano istoriją opozicijos neturinčią marionetinę asamblėją.

Pragmatiškos užsienio politikos gairės yra suprantamos ir tokią liniją remiantys “argumentai” net gi dalyvauja oficialios delegacijos sudėtyje, tačiau nežinia ką bendro tai turi su pačios Seimo pirmininkės pasakytos kalbos Demokratijų bendrijos Parlamentinio forumo steigiamajame susitikime, kur p. Degutienė pareiškė:
“Aišku, tai turi būti daroma išlaikant sąlygiškumo principą, o Europos Sąjungos siūlomos paskatos turi būti aiškiai susietos su reikalavimais reformuoti politines sistemas, restruktūrizuoti ekonomiką ir artėti prie demokratinių standartų. Būtina išvengti situacijos, kai „strategiškai svarbios“ kaimyninės šalys gali laisvai dalyvauti Europos Sąjungos vidaus rinkos procesuose, bet neprisiimti jokių realių įsipareigojimų, nevykdyti politinių ir ekonominių reformų, artinančių prie demokratijos.”

T.Janeliūnas    2011-02-09 15:57

Kartais atrodo, kad solidžios ES narės “gero tono” ženklu yra mokėti sakyti skirtingas kalbas skirtingoms auditorijoms ar skirtingiems partneriams. Šia prasme Lietuvos lyderiai labai sparčiai mokosi :)

Dienos grafikas

Komentarai

Pirmiausia, gerai pagalvokite: kodėl iš tiesų norite būti ne kuo kitu, o rašytoju? Kas per keistas kam ...
Rinkimuose nugalėjusios partijos, atrodo, turi svarbesnių rūpesčių nei kompetentingos Vyriausybės kad ...
Pastaraisiais metais aukštasis mokslas tapo vienu svarbiausių diskusijų objektų. Reikėtų džiaugtis, ...

Skaitytojų komentarai

  • 2013-02-07
    Atleiskit, bet ką autorius norėjo psaakyti šia karikatūra? Asmeniškai manau, jog tokios ir panašios karikatūros bei visas (ne)lygių teisių diskursas tik paaštrina visuomenės nusistatymą kad taip ir yra, vargšės tos moterys . O neturėtų būti IR tikrai ne visada yra. Neužskaitau.
    Sulanny
    Komentuojamas straipsnis
    Viešųjų įstaigų tikslas – tas pats, atlyginimai – visiškai skirtingi
  • 2013-02-06
    Įdomi nuomonė. Visad gaoljvau pamėginti dirbti mokykloje vien dėl to, jog pažiūrėčiau, ar tikrai ten taip daug blogiau nei bet kur kitur. O gi bet kur dirbant ir norint daug uždirbti, reikia dirbti. Ir migrena būna, ir stresas, ir akis skauda nuo darbo savaitgaliais, ir pan. Man keisčiausias argumentas ir yra tas, kad, suprask, kaip blogai, kad nugara ir pečiai pavargsta nuo darbo savaitgaliais. Tokie pasakymai įžeidžia mane asmeniškai, kaip dirbančią ne mokykloje, uždirbančią panašiai kaip vidutinis mokytojo atlyginimas, ir turinčią tokių pačių neva problemų ir darbo laiką. Dar priedo, dirbu kasdien nuo ryto visą darbo dieną ir iki vakaro, jei yra darbo, ir savaitgaliais, jeigu jo yra. Bet jeigu nemyli savo darbo (kad ir kaip naiviai tai skamba), jauti nuoskaudų dėl darbo savaitgaliais, migrenos ir t.t., tikrai nepadės 100 ar 300 lt padidėjęs atlyginimas. Po pusmečio reikės dar. Vadovaujantis mokytojų logika, turėčiau eiti streikuoti, kad darbdavys man padidintų atlyginimą, bet puikiai suprantu, kad realybė yra tokia, kokia yra. Eini derėtis, o jei jis negali daugiau pasiūlyti, o manai, kad esi vertas daugiau, susirandi vietą, kur ne vien pats save įvertinsi kaip aukso puodą, bet daugiau įvertins tas, kuris ir mokės. Ir tai bus ta kaina, kuri yra rinkos vertė, ar panašiai vadinama.O jeigu nesugebu susirasti, kas mokės daugiau, turbūt reikia susitaikyti su tuo, kad daugiau nesu vertas, ieškot papildomų būdų užsidirbti ir pan. Apie mokytojų užimtumą. Esu bendravus su kai kuriais mokytojais. Mane labiausiai šokiravo, kad jie visąlaik be galo užsiėmę, nori pinigų už darbą, bet jo padaryt nelabai turi kada, nes nesvietiškas užimtumas, nesiliaujančios problemos etc. Tačiau kai paklausi, kodėl negali susitikti darbiniu reikalu, už kurį gauna neblogą papildomą užmokestį, sako: šiandien negaliu, nes 4 valandą priėmimas pas Prezidentę (sakau, tai po jo ne, tada būsiu pavargus), šiandien negaliu, nes einu į spektaklį (labai pagirtina, bet kai man reikia padaryti darbą, viršininkui tikrai negaliu pasiteisinti, jog padarysiu rytoj, nes šiandien einu į spektaklį), padarysiu ne šiandien, nes dabar pas mane yra svečių ir mes geriam alų (o mirtinai darbą atlikti reikia iš vakaro, pats sėdi iki vidurnakčio ir darai dalykus už juos) ir t.t.Iš savo mokyklos atsimenu ir labai gerai atrodančių ir besijaučiančių mokytojų, iš kurių ir mokėmės svarbiausio džiaugtis savo gyvenimu, savo darbu, savimi pačiu. Lygiai taip pat ir ne mokykloje dirbant matau žmonių, kurie nelaimingi, visada surūgę, steigia profsąjungas ir piktinasi per mažu atlyginimu, per dideliu darbo krūviu, bet darbovietėj yra išdirbę beveik ilgiausiai iš visų. Tuomet kyla pamąstymas, kad nepasitenkinimas darbu, atlyginimu ir krūviu priklauso ne nuo darbovietės, o nuo pačio žmogaus. O Jūratę, kuri sako, kad išėjus iš mokyklos baigėsi migrena, suprantu. Tačiau ir man pakeitus darbą baigėsi stresas, bet iš to reiktų pasidaryti išvadas, jog tas darbas tiesiog ne tau.2000 Lt nėra daug. Bet tai yra realu. Tai vidutinis atlyginimas, vadinasi, taip gyvena dauguma piliečių. Iš mokytojų keliamo triukšmo atrodo, kad jie labiausiai nuskriausti ir gauna minimumą. Kalbėkim apie tai, kad vidutinis atlyginimas nėra orus. Bet jį dirbtinai pakėlus irgi niekas nepasikeis. Eikit pastudijuot ekonomikos pagrindų.
    Dhan
    Komentuojamas straipsnis
    Nestabilūs atlyginimai
  • 2013-02-06
    Kodėl prie kubiliaus per 2 metus iš darbo rikons dingo 250 tūkst. dirBančiųjų, o dabar atsistatė apie 40 tūkst (darbo ir soc. tyrimų institutas) Kodėl 2010 per krizę atsirado 273 nauji milijonieriai? Kodėl skirtumas tarp turtuolių ir vargšų didžiausias Europoje? Kodėl prie Kubiliaus per 3 metus valstybės skola išaugo nuo 17 milijardų iki 40 milijardų? Kodėl prie kubiliaus Rytų Lietuvoje nesilaikoma LietuvIŲ Kalbos, Švietimo, Darbo kodekso, kitų įstatymų? Kodėl nevykdomi teismų sprendimai? kodėl prie Kubiliaus MMA 800 litų, o įmonių pelnas 2010 m. 5, 3 milijardo (statistikos departamentas)? Jei MMAA būtų 1000, įmonių pelnas būtų 4.8 milijardo. kodėl prie Kubiliaus jau įsidarbinant reikia mokėti rusų kalbą (daugumoje darboviečių)? kodėl statybose pusvelčiui daugiausiai dirba atvežti baltarusiai, pakistaniečiai, siuvėjos iš Šri lankos ir kt. (Klaipėda, Vilnius, Mažeikiai ir kt.)? kodėl prie kubiliaus žalioji energetika apmokestinta kad neapsimokėtų ir tie pinigai (VIAPas)pervedami Gazpromo valdomai elektrinei Kaune?
    Erika
    Komentuojamas straipsnis
    FNTT skandalas ir diletantų choras
  • 2013-02-06
    Puikus straipsnis. Daugiau tokių. Rusija niedkaa negailėjo pinigų terotorijų pavergimui. Nesvarbu, kad savo piliečius badu marina, svarbu, kuo daugiau užgrobti žemių, dabar ir žmonių protų. Vėl juos paversti kolchozninkais-vergais. O per juos ir visą inteligentiją, verčiamą tapti kolchozininkais.Man buvo įdomu, kai pasirodė žinutė, kad per 4 metus Uspaskichas išleido 24 milijonus Lt. Galvojau Lietuvos žemes supirkinėja.Pasirodo ne. Žmonių protus. Todėl dabar ir gali žaisti, kaip katinas su kvailais peliukais. Jau nustojusiais mąstyti, praradusiais vertybes, pasiduodančiais į valstybės valdymo lygmenį iškelti sukčiavimą, melą, veidmainystę, valstybės šmeižtą ir galiausiai išdavystę. Lietuvi, ar tau negaila tavo istorijos, tavo garbės? Kodėl tokiu tapai su kisieliumi vietoje smegenų? Ar jau pasiilgai kolchozninko duonos? Aš ją prisimenu kaip baisiausią siaubą, marą, badą, lietuvių tautos masines žudynes. Negalvokite, kad išliksite, atsipirksite balsuodami . Putinas juokiasi į sugniaužtą špygą, beje, kuria lietuviu iš ekrano badė Ką darysi, kad kaip sakė Rūta, lietuviai avinai, nubalsavo už šašlykus Nemanau, kad ta šašlykų vakarienė su russkaja vodka patiekti lietuvių tautai užtruks. Pagarbiai mąstantiems Ona Voverienė, Vilnius, 2012. 12.03.
    Tarek
    Komentuojamas straipsnis
    D.Grybauskaitė palieka R.Palaitį poste, valdantiesiems siūlo aiškintis Seime
  • 2013-01-28
    Kokia šauni Moteris! Sėkmės jai!
    Ainis
    Komentuojamas straipsnis
    L. Ruokytė-Jonsson: bijau tik įklimpti į abejingumo liūną

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e