Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas šiandien priėmė nutarimą, kuriuo perkvalifikavo kaltinimus buvusiems Rygos omonininkams Aleksandrui Ryžovui, Česlavui Mlynikui ir Andrejui Laktionovui. Nuo šiol įtariamieji Medininkų muitinės žudynėmis bus kaltinami nusikaltimu žmoniškumui. Pagal naujo Baudžiamojo kodekso 100-ąjį straipsnį įtariamiesiems gresia bausmės iki gyvos galvos.
1991 m. liepos 31 d. Rygos omonininkai Medininkų pasienyje nužudė septynis Lietuvos pareigūnus, išgyveno tik vienintelis Tomas Šernas. Kaip tik šiemet sueina dvidešimt metų nuo žudynių datos, o tai pagal senąjį kaltinimą reiškė ir senaties terminą. Neperkvalifikavus nusikaltimo iki šiol besislapstantys įtariamieji galėjo išvengti bausmės. Tačiau nusikaltimams žmogiškumui senaties terminas negalioja, todėl Lietuvos prokurorai galės toliau tęsti bylą ir atlikti būtinas teisines procedūras.
Kaip BNS teigė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Raimondas Petrauskas, ikiteisminio tyrimo teisėjui patenkinus prašymą, vėl bus kreiptasi dėl kardomojo suėmimo ir bus prašoma išduoti naują Europos arešto orderį. Vėliau bus kreipiamasi į Rusijos institucijas, kad įtariamieji Rusijos piliečiai būtų informuoti apie jų atžvilgiu priimtus sprendimus.
Anot R. Petrausko, byla jau iš esmės yra užbaigta ir teismas galės vykti „už akių“. 2010 metais Seimas priėmė Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kurios sudaro galimybę prokurorams atlikti tyrimą nedalyvaujat įtariamiesiems. Jei įtariamasis ar kaltinamasis yra užsienio valstybės pilietis ir gyvena ne Lietuvos teritorijoje, prokuroras turės siųsti įtarimą, pranešimą arba kaltinamojo akto nuorašą dėl nusikaltimo užsienio valstybėje numatytai centrinei teisėsaugos įstaigai. Tuomet jau šios atstovų uždavinys bus dokumentus įteikti įtariamajam ar kaltinamajam.
Ši tvarka galioja tik tiriant tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus: nusikaltimus žmogiškumui ir karo nusikaltimus, prekybą žmonėmis, netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimą, teroro aktus, orlaivio užgrobimus, žmonių paėmimus įkaitais ar neteisėtą elgesį su radioaktyviosiomis medžiagomis.
Baudžiamojo proceso kodekso pataisose taip pat numatyta galimybė, kad įtariamieji tokiose bylose gali būti neapklausti, jeigu jie yra ne Lietuvos teritorijoje ir tarptautinių sutarčių numatytais atvejais negali būti išduoti ar perduoti Lietuvai.
Lietuvos politikai tik pastaraisiais metais susirūpino, kad nėra jokios rimtesnės pažangos tiriant Sausio 13-osios ir Medininkų žudynių bylas ir siekiant teisingumo. Susizgribta tik pernai, kuomet imta garsiai kalbėti, jog netrukus sueis senaties terminai ir kaltieji išvengs bet kokios atsakomybės.
Vis dėlto sunku tikėtis, kad Rusija išduotų Lietuvai įtariamuosius nusikaltimais žmogiškumui. Neseniai Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, atsakydamas į specialiosios paskirties „Alfa“ grupės laišką, teigė, kad „Rusija visada gins savo piliečius“. Lietuvos institucijų reakciją į Austrijos teisėsaugos akibrokštą, kuomet buvo paleistas Michailas Golovatovas, įtariamas Sausio 13-osios byloje, D. Medvedevas pavadino „neadekvačia“.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)