, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Net suvienodinusi egzaminus už tokį patį klaidų skaičių tautinių mažumų mokyklų absolventai gaus geresnius pažymius. Tačiau šitaip sprendžiant tautinių mažumų reikalaujamo „pereinamojo laikotarpio“ klausimą, gali likti neišspręstos lietuviškoms mokykloms būdingos sisteminės problemos, kurios tautinėms mažumoms gali būti dar skaudesnės.
Prie prezidentūros šiandien protestavusi minia, kurioje mosavo ir plakatai apie „nutautinimą ir diskriminaciją“, tenorėjo ilgesnio „pereinamojo laikotarpio“ prie visiems – ir tautinių mažumų, ir lietuvių mokyklų abiturientams – vienodo lietuvių kalbos brandos egzamino.
Tačiau švietimo ministras Gintaras Steponavičius sako, kad po 2013-ųjų, kai egzaminas bus suvienodintas, daugiau klaidų padarę mažumų mokyklų mokiniai vis vien gaus geresnius įvertinimus, taigi ilgesnis pereinamasis laikotarpis bus. Lengvatos gali būti taikomos tol, kol dabartiniai priešmokyklinukai baigs mokyklas pagal naujas lietuvių kalbos programas.
2012 metų pavasarį bus atlikti bandomieji testai, kuriais ministerija tikisi įvertinti tautinių mažumų mokyklų abiturientų pajėgumą ir pagal tai nustatyti egzaminų vertinimo lengvatas. Pasak ministro, vertinimo kriterijų, remdamasis kasmečiais testais, vis iš naujo nustatys Nacionalinis egzaminų centras. Taip pat numatoma, kad egzaminas bus valanda ilgesnis, o jo metu bus galima naudotis vadovėliais.
Tačiau protesto prie prezidentūros dalyviai kelia klausimų, kurių numatytos lengvatos neišsprendžia. Jei Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) nesiims priemonių, ilgainiui iškils problema, su kuria susiduria ir lietuviškos mokyklos: esama elitinių arba vidutinio lygio mokymo įstaigų, kurios gali išugdyti ne tik pavienius gerus mokinius, bet ištisas laidas, ir esama mokyklų, ypač provincijoje, kur gera abiturientų laida yra neįmanoma tiesiog dėl prasto mokymo lygio.
Analogiškai, jei kai kurios tautinių mažumų mokyklos, pavyzdžiui, sostinėje, po kurio laiko sugebės rengti abiturientus, kurie masiškai laikys egzaminus pagal bendrą šalies lygį, tai kituose miestuose, pavyzdžiui, Visagine, mokytojai sugebės moksleivius paruošti tik taip, kaip šiandien.
Šaunuolė LLRA, bloga LLRA
Protestą prie prezidentūros organizavusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) sugebėjo sutelkti ženklią grupę, kuri mano, kad jos interesai yra pažeidžiami. Tiesa, LLRA lyderio Valdemaro Tomaševskio pozicija yra radikalesnė nei susirinkusių žmonių – jis mano, kad egzamino suvienodinimas yra apskritai neteisingas.
Siekiant suderinti geresnės integracijos politiką ir tautinių mažumų nuogąstavimus reikalingas glaudus ŠMM ir tautinių mažumų atstovų bendradarbiavimas. Tačiau politologas Kęstutis Girnius leidžia suprasti, kad geranoriškumo iš LLRA pagal jos viešą retoriką ir rinkiminius interesus, galima tikėtis mažiau.2 psl. >>
Pingback: L.Walesa atsisako Lietuvos apdovanojimo – priims tik pagerinus sąlygas lenkams | IQ.lt
Pingback: Lenkijos lietuviai atsisako vietovardžių gimtąja kalba | IQ.lt