Lietuvos Vyriausybės atstovai praėjusį mėnesį Vilniuje susitiko su Rusijos pareigūnais, kuriems pasiūlė darkart tartis dėl „Družba“ remonto, tačiau pasiūlymas vėl atmestas.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, derybininkų grupė, vadovaujama ūkio viceministro Daumanto Lapinsko, Rusijos pusei pasiūlė apsvarstyti įvairius naftotiekio remonto darbų finansavimo variantus. Tačiau Rusijos derybininkai tiesiog informavo, kad naftotiekis Unečia–Polockas yra riboto laidumo.
Praėjo penkeri metai nuo tada, kai dėl tariamos naftotiekio „Družba“ avarijos rusai nutraukė žaliavos tiekimą į Mažeikius. Maskva dievagojosi, kad tai padaryta dėl ekonominių, o ne dėl politinių motyvų.
Naftotiekis svarbus naftos perdirbimo įmonei „Orlen Lietuva“. Ji dabar priversta žaliavą atsigabenti tanklaiviais per Būtingę, o tai gerokai brangiau negu gauti vamzdynais per Baltarusiją.
Dar 2008 metų spalį tuometė „Mažeikių nafta“ tiesiogiai kreipėsi į Rusijos naftotiekių operatorių „Transneft“ ir pasiūlė finansiškai prisidėti prie „Družba“ atstatymo darbų, mat Rusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Čchikvadzė pareiškė, kad „Družba“ gali būti paleista, jei Lietuva pasirengusi skirti keliasdešimt milijonų dolerių naftotiekiui remontuoti. Tačiau atsakymo iš Maskvos Mažeikių gamykla negavo iki šiol.
Paskutinė viltis dėl „Družba“ sužlugs artimiausiais mėnesiais, kai rusai oficialiai atidarys naftotiekį BTS-2, visiškai aplenksiantį Baltarusiją. „Jis ir buvo statomas, kad būtų atsisakyta atšakų į Baltarusiją ir Lietuvą. Dabar net ir teorinės galimybės dėl „Družba“ veiklos atnaujinimo žlunga“, – „Lietuvos rytui” teigė finansų analitikas Valdemaras Katkus.
Naftotiekiu BTS-2 žaliava tekės iki Primorsko uosto, toliau – į Vakarų Europą. „Orlen Lietuva“ naftos atsigabena iš to paties Primorsko uosto. „Tai – Rusijos ir Baltarusijos naftos karų pasekmė. Rusai galės visiškai atsisakyti naftos tranzito per Baltarusijos teritoriją“, – teigė V. Katkus.
Spausdinti
KOMENTARAI (0)