Iš Maskvos prieš premjerą Vladimirą Putiną nukreipti judėjimai keliasi į kitus miestus, o juos malšina Rusijos kariuomenė. Jau pradėta rusų protestus lyginti su „Arabų pavasario“ judėjimais, tačiau apžvalgininkai didelių permainų Rusijai neprognozuoja, o V. Putinas oficialiai iškėlė savo kandidatūrą į Rusijos prezidentus.
Reikalauti V. Putino 12 metų trunkančio valdymo pabaigos protestuotojai Maskvoje pradėjo pirmadienį. Kitą dieną malšinti vieno iš didžiausių maskviečių regėtų opozicijos renginių ėmėsi kariuomenės būriai bei riaušių malšintojai.
Iš 10 tūkstančių gatvėse pasirodžiusių demonstrantų per dvi dienas buvo suimta daugiau nei 500. Dar 230 žmonių suimta Sankt Peterburge. Areštuoti ir trys opozicijos veikėjai: Aleksejus Navalnis, Ilja Jalšinas bei Borisas Nemcovas.
Socialiniuose tinklalapiuose jau skelbiama nauja protestų data. Šeštadienį valdžia nepatenkinti rinkėjai kviečiami rinktis Revoliucijos aikštėje Maskvoje. Demonstracijos planuojamos dar 69 Rusijos miestuose – nuo Saratovo prie Volgos iki Krasnojarsko Sibire.
Antidemonstraciją, palaikančią dabartinę Rusijos valdžią, V. Putino šalininkai pradėjo antradienį. Šios demonstracijos dalyviai teigė nenorintys, jog Rusijoje kiltų „Arabų pavasaris“ ir situacija taptų kaip Sirijoje ar Libijoje.
Rusijos protestus su „Arabų pavasariu“ palygino JAV respublikonas senatorius Johnas McCainas. Jis V. Putinui atsiuntė tokią „Twitter“ žinutę: „Mielas Vladai, „Arabų pavasaris“ atsikrausto į tavo kaimynystę“.
Tačiau daugelis Rusijos ekspertų nemano, jog V. Putinas gali susilaukti maišto šalyje, kuri, išskyrus bolševikų revoliuciją, neturi didelių gatvės protestų tradicijos, ir kur disidentai paprastai numalšinami.
Matthew Rojansky, Carnegie centro Rusijos ir Eurazijos programos direktorius, CNN sakė, jog šios savaitės protestus sukėlė susierzinusi liberalų mažuma, o ne gyventojų dauguma.
„Didelė dalis rusų vis dar turi neigiamų prisiminimų apie paskutinį kartą, kai griuvo vyriausybė. Jie neturi didelio intereso kelti chaosą, – sakė M. Rojansky. – Maskvos gatvėse nėra „Arabų pavasario“.
Tačiau Kalifornijos universiteto profesorius Danielis Treismanas teigia, kad rinkimų rezultatai pakeitė Vakarų nuomonę apie V. Putino režimą – į Rusiją nebežiūrima kaip į efektyvią autoritarinę valstybę. „Faktiškai tai yra režimas, kuris net negali ryžtingai pavogti rinkimų“, – sako D. Treismanas.
M. Gorbačiovas: reikia naujų rinkimų
Sekmadienį vykusiuose Rusijos Dūmos rinkimuose V. Putino vadovaujama partija „Vieningoji Rusija“ surinko kiek mažiau nei 50 proc. balsų – tai rodo, kad partijos populiarumas krito. Opozicijos lyderių teigimu, „Vieningoji Rusija“ būtų surinkusi dar mažiau balsų, jei ne rinkimų pažeidimai, apie kuriuos pranešė tarptautinės organizacijos, o Rusijos gyventojai nuotraukas ir vaizdo įrašus su pažeidimais išplatino internete.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)