, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Nuo pat Libijos neramumų pradžios sklindančios kalbos apie Muammaro Gaddafio samdytus karius iš kitų Afrikos šalių, iššaukė juodaodžių Libijos gyventojų persekiojimus. Pastarąją savaitę gandai apie samdinius galiausiai buvo aptvirtinti pranešimų apie iš Malio atvykstančius karius. Tuo tarpu kovos Libijoje vis aštrėja ir dvelkia kruvinu pilietiniu karu.
Praėjusi savaitė maištininkams buvo ne itin sėkminga. M. Gaddafio pajėgos atakavo kelis pajūrio miestus ir sukliudė maištininkų judėjimui sostinės link. Diktatoriui lojalios jėgos sugebėjo atsiimti Bin Džavado miestą, o dabar pranešama, kad jos jau pasuko į maždaug už 60 km į rytus esantį strategiškai svarbų naftotiekių mazgą ir uostą Ras al Unufą. M. Gaddafio rankose taip pat vis dar tvirtai išlieka sostinė Tripolis ir Sirtos miestas.
Vienas Malio valdininkas patvirtino, kad apie 2-3 tūkst. vyrų galėjo palikti šalį tam, kad prisijungtų prie kruvino pilietinio karo Libijoje.
Sekmadienį M. Gaddafį palaikantys libiai sostinėje šventė šią karinę sėkmę, kurią, tiesa, gerokai išpūtė nacionalinės televizijos pranešimai. Pagal juos, diktatoriaus pajėgos iš sukilėlių jau atsiėmė Zaują, Misuratą, Ras Lanufą ir juda link Bengazio. Sukilėlių atstovai tvirtina, kad tiek Misurata, tiek ir apgultas Zaujos miestas išlieka sukilėlių kontrolėje. Tiesa, strategiškai svarbioje Misuratoje liudininkai tvirtina matę M. Gaddafio tankus, kurie be atrankos leido ugnį į civilių gyventojų namus.
Pirmieji tikri samdiniai?
M. Gaddafis nesirenka priemonių kovoje su savo šalies gyventojais, tačiau nelengva susivokti, kur mitai, o kur tikrovė. Nuo pat neramumų pradžios sklido kalbos apie M.Gaddafio samdytų karių iš kitų Afrikos šalių pajėgas. Tie, kurie susidūrė su šiais tamsiaodžiais kariais, spėliojo, kad jie galėjo atvykti iš Čado, Kongo DR, Nigerio, Malio ar Sudano. Tiesa ta, kad dauguma šių vyrų seniai gyvena Libijoje ir net yra priėmę Libijos tautybę. Tik pastarosiomis dienomis atsirado patvirtinimų gandams apie tikrus samdinius, atvykusius iš Malio.
BBC praneša, kad pastarąją savaitę buvo pastebėti prie M. Gaddafio pajėgų ketinantys prisijungti vyrai iš Malyje gyvenančios tuaregų etninės gupės. Vienas Malio valdininkas patvirtino, kad apie 2-3 tūkst. vyrų galėjo palikti šalį tam, kad prisijungtų prie kruvino pilietinio karo Libijoje. Jis sako kalbėjęsis su grupe jaunuolių, kuriems už prisijungimą prie M. Gaddafio pajėgų buvo pažadėta 10 tūkst. dolerių ir dar po tūkstantį už kiekvieną kovos dieną.
Tuaregai yra klajokliai, su M. Gaddafio režimu palaikantys ryšius jau ilgą laiką. Sacharoje sienos yra praktiškai nekontroliuojamos, tad valstybėms sunku suvaldyti tokius keliaujančių karių srautus. Malis yra tik dvi dienos važiavimo automobiliu nuo Libijos, tad piniginis atlygis pasirodė patraukli galimybė ginklą naudoti mokantiems vyrams. Tokių Saharoje – dauguma.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)