, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Ko iš tiesų reikia, kad Lietuva taptų konkurencinga ir inovatyvia valstybe? Vargu ar Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo (PLEF) dalyviai galėtų pasigirti radę geriausią receptą. Tačiau bent jau vieną opią sritį – emigraciją – forumo dalyviai iš šalies problemų sąrašo išbraukė drąsiai.
„Aš žvelgiu optimistiškai” – taip savo pasisakymus baigdavo dauguma PLEF, vykusio Vilniuje liepos 4-5 dienomis, dalyvių. Priežasčių optimizmui rasti nebuvo sunku. Švari ir ekologiška aplinka, aukštas išsilavinimo ir kompiuterinio raštingumo lygis, gera infrastruktūra, pirmavimas bankininkystės, mobiliųjų technologijų, biotechnologijų srityse – tokios priežastys, pasak PLEF dalyvių, pirmiausia skatina nenurašyti savo valstybės nei mokslo, nei verslo srityse. Šalies žingsnius į priekį dauguma forumo dalyvių sieja ir su emigracija: esą bent dalis nutekėjusių protų į Lietuvą grįš su naujomis idėjomis.
„Emigracijos problema yra labai išpūsta. Žmonės turi teisę parduoti savo smegenis ten, kur nori“, – tvirtino VšĮ „LT Kvapai“ komunikacijos vadovas Dainius Rutkauskas. Pasak jo, po pusšimčio metų Lietuva galbūt bus šalis su pusantro milijono gyventojų, bet apie juos žinos visas pasaulis.
Forume dalyvavusių verslininkų teigimu, dėl skrydžių gausos ir mobiliųjų technologijų progreso pasaulis vis labiau tampa „plokščias“. Bendrovės „Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis pažymėjo, jog pasaulyje atsiranda tendencija, kai protų migraciją keičia protų cirkuliacija. „Mes turime žvelgti plačiau. Lietuviai gali padėti Lietuvai ir joje nebūdami“, – tvirtino ir Andrius Francas, personalo paieškos bendrovės „Strategic Staffing Solutions International“ vadovas Lietuvoje.
Tačiau aukštindami lietuvių intelektą, darbštumą ir žingeidumą, verslininkai mažiau džiūgavo kalbėdami apie vietinį mentalitetą.
Verslininkas ir fotografas Marius Jovaiša pabrėžė, kad lietuviai vis dar yra pernelyg individualistai ir uždari. Jo nuomone, lietuvius vėl suvienyti galėtų grėsmė iš šalies. Jei niekas nesikeis, po pusšimčio metų Lietuvai gresia tapti pasaulio užkampiu. Apie planus Kuboje išleisti fotografijų albumą ir taip galbūt įkvėpti vietos revoliuciją prabilęs M. Jovaiša teigė, kad savo šaliai linki kitokių dalykų. „Lietuvai revoliucijos nebereikia. Dabar jau reikėtų evolicijos“, – šyptelėjo M. Jovaiša.
Žinių stoka atbaido nuo verslo
Tapti inovacijų centru, šiaurės Europos paslaugų centru, aukštojo mokslo lyderiais Centrinėje Europoje. Tai – tik keli iš forume aptartų ambicingų Lietuvos tikslų. Tačiau, PLEF dalyvių teigimu, prieš griebiantis iššūkių, svarbu kritiškai įvertinti ir turimus resursus.
Personalo atrankos bendrovės vadovo A. Franco teigimu, tapti inovacijų centru galima tik tuo atveju, jei pakanka inovacijomis galinčių užsiimti žmonių. O šiandien tokių specialistų trūksta. Panašiai A. Francas vertina ir tikslą tapti šiaurės Europos paslaugų centru. „Lietuviams būtina mokytis daugiau užsienio kalbų. Anglų kalbos žinios nebėra privalumas, jos – savaime suprantamos. O kiek iš jūsų moka kinų kalbą?“ – kreipdamasis į forume susirinkusį Lietuvos jaunimą iš viso pasaulio klausė A. Francas.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)