Vilniuje vykstančioje knygų mugėje pristatyta Leonido Donskio sudaryta knyga „Lietuviškasis liberalizmas 2“. Pristatyme dalyvavo prezidentas Valdas Adamkus, kuris dar gyvendamas JAV buvo liberalios krypties išeivijos visuomeninės organizacijos „Santara-Šviesa“ narys, o vėliau ir pirmininkas.
Pasak L. Donskio, knyga „Lietuviškasis liberalizmas 2“ yra tarsi 1959 metais išleisto ir 2009 metais iš naujo perleisto straipsnių rinkinio „Lietuviškasis liberalizmas“, kurį redagavo Vytautas Kavolis, tęsinys.
„Ana knyga buvo knyga-svajonė. Lietuva buvo pavergta, jos nebuvo. Grupė jaunų autorių, kurie parašė knygą, tiesiog svajojo apie būsimą Lietuvą, apie galimus iššūkius, kurie teks jai. Tai yra stulbinančiai aktuali knyga ir dabar. O mes parašėme knygą apie tikrovę, apie savo vilties ir nusivylimo formas, lūkesčius“, – sakė L. Donskis.
Straipsnių rinkinyje „Lietuviškasis liberalizmas 2“, kurį išleido leidykla „Versus Aureus“, atskleidžiama lietuviško liberalizmo istorija, raida ir nūdiena. Knygoje spausdinamos istoriko Egidijaus Aleksandravičiaus, VDU politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešosios komunikacijos katedros dėstytojo Mykolo J. Drungos ir kultūros istorijos tyrinėtojo Dariaus Kuolio mintys apie istorinę, politinę ir lyginamąją perspektyvą.
Politologas Ramūnas Vilpišauskas, filosofai Gintautas Mažeikis ir Rytis Bulota knygoje analizuoja liberalizmo teorinę refleksiją ir politinę praktiką Lietuvoje. Politologas Vladimiras Laučius ir žurnalistas Andrius Navickas į liberalizmą žvelgia iš konservatyvios filosofinės perspektyvos – kaip į modernų moralinį ir politinį projektą, modernybės pažadą ir sykiu nusivylimo juo istoriją.
Iš kairiosios perspektyvos liberalizmo sklaidą galios diskursuose ir mitologijose atveria sociologė ir politologė Rasa Baločkaitė. Vertingos medžiagos apie Lietuvos politinių liberalų istoriją, solidarumą, klaidas ir disonansus pateikia liberalizmo praktiku vadinamas politikas Eugenijus Gentvilas.
Spausdinti
Iš L. Donskio internetinių gebelsinių komentarų:
„Michailas Romas savo dokumentiniu filmu į tai jau atsakė: paprastas fašizmas. Suterštą savo tėvynės garbę ginantieji, atsisakantys su pietetu žvelgti į nacių marionetę, vadinami kvislingais. Ką galima į tai atsakyti? Lunatikai ir tiek. Nesiųskite man viso to fašistinio gaivalo tekstų, nes trinsiu ir blokuosiu. Neturiu ką kalbėti apie žmones, savo tautos šviesuomenę (savęs neįtraukiu į ją, beje) vadinantys kvislingais. Betrūko tik pridurti, kad išgirdus jų pavardes, norisi griebtis pistoleto.“
Ar Donskis mokėsi iš Gebelso?