Keisti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) gavybos įsipareigojimus arba rizikuoti pelnyti statistinės manipuliatorės vardą. Į tokią pasirinkimų kryžkelę valstybė pateko paaiškėjus, jog 2005 m. Europos Komisijai (EK) pateikti energijos vartojimo namų ūkiuose duomenys, kuriais remiantis Lietuva iki 2020 m. buvo įpareigota iš AEI pagaminti 23 proc. energijos, galėjo neatspindėti realios situacijos.
Lietuvos statistikos departamentui po 13 metų pertraukos atlikus Energijos vartojimo namų ūkiuose tyrimą, energijos, pagaminamos iš AEI, kiekis 2009 m. staiga šoktelėjo trimis procentais – nuo 16,9 proc. iki 19,8 proc. Tačiau šis šuolis anaiptol nebyloja apie AEI plėtrą – rodikliai pakilo pritaikius efektyvesnę biokuro naudojimo namų ūkiuose vertinimo metodiką.
Pasak Statistikos departamento Energetikos statistikos skyriaus vedėjo Arvydo Andreikėno, tyrimą, kurio tikslas išsiaiškinti, kokią energiją ir kokiais būdais naudoja namų ūkiai, iniciavo Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“. Tyrimas brangus, todėl be ES paramos departamentas anksčiau jo negalėjo atlikti.
„Tyrimas atliktas pagal ES metodologiją ir manoma, kad jis sėkmingas. Šie duomenys tiksliau atspindi Lietuvos realią situaciją, nei iki tol atlikti energijos vartojimo tyrimai“, - Seime vykusioje konferencijoje apie atsinaujinančios energetikos ambicijas kalbėjo A. Andreikėnas.
2005 m. EK pateiktais duomenimis, iš AEI Lietuvoje buvo pagaminama 15 proc. bendros energijos. Tuomet Statistikos departamentas skaičiavimus atliko remdamasis infomacija apie medienos pardavimus, gyventojų surašymo ir namų ūkio biudžeto tyrimų rodikliais.
Manoma, jog pagal naują „Eurostat“ metodiką perskaičiavus 2005 m. metų duomenis, paaiškėtų, jog iš AEI buvo pagaminama ne 15, o 18 proc. energijos.
Siūlo keisti direktyvą
Iniciatyvinė aštuonių Seimo narių grupė kreipėsi į Vyriausybę siūlydama AEI įsipareigojimą didinti iki 26 proc. Anot Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno, iniciatyvinė grupė jau gavo energetikos ministro Arvydo Sekmoko atsakymą, suteikiantį vilčių keisti direktyvą.
Energetikos viceministras Arvydas Darulis taip pat pritarė siūlymui, tačiau teigė, kad pirmiausia pagal naują metodiką reikėtų perskaičiuoti 2005 m. duomenis ir įvertinti 2006–2011 m. ekonomines tendencijas. A. Darulis baiminasi, kad pakeitus direktyvą, Lietuvai teks didesnė finansinė našta.
Jeigu Lietuva nesikreips į EK, jai gresia užsitarnauti blogą vardą ir prarasti papildomas finansines įplaukas.
„Mes pasisakome už dialogą, bet reikėtų viską gerai apsvarstyti. Svarbu, kad būtų ne tik geresni rodikliai, bet ir kuo mažesnė finansinė našta Lietuvos gyventojams“, – pabrėžė viceministras.
Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius Martynas Nagevičius prieštarauja viceministro būkštavimams dėl didesnių finansinių išlaidų. M. Nagevičiaus teigimu, keičiami ne valstybės įsipareigojimai, o skaičiai. Anot jo, valstybei tektų ta pati našta – AEI gavybą iki 2020 m. padidinti 8 proc., o palikus dabartinius 23 proc., ambicijos sumažėtų.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)