, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Ne taip, kaip savo atomines elektrines uždariusios Slovakija ir Bulgarija, Lietuva uždarydama Ignalinos atominę elektrinę (IAE) laukia išskirtinio Europos Sąjungos (ES) dėmesio ir tikisi išsiderėti didesnę paramą IAE uždarymui. Dabartinės siūlomos paramos IAE uždarymui neužteks.
Europos Komisijos siūlymą 2014–2020 m. suteikti Bulgarijai, Lietuvai ir Slovakijai „tik“ 500 mln. eurų paramą sovietmečiu statytiems branduoliniams reaktoriams uždaryti trys šalys sutiko skirtingai. Lietuvos atstovų teigimu, toks siūlymas yra netenkinantis, rašo „Verslo žinios“.
Tuo tarpu Slovakija sukaupti lėšas Bohunicės AE uždarymui ruošiasi įvesdama papildomą mokestį. Už energetikos pramonę atsakingas Bulgarijos ministras Briuselyje pasidžiaugė, kad pavyko gauti bent tiek, nes ateityje EK dosnumas galėjo būti dar kuklesnis.
Lietuva vietoje prašytų 770 mln. eurų gaus 210 mln. eurų, Slovakija vietoje 420 mln. eurų – 105 mln. eurų, o Bulgarija vietoje 450 mln. – 185 mln. eurų.
EK šį sprendimą palydėjo informaciniais pranešimais, kad iki šiol Ignalinos, Bohunicės ir Kozlodujaus jėgainėms uždaryti, ES mokesčių mokėtojai sumokėjo 2,847 mlrd. (Lietuva – 1,367 mlrd. eurų, Slovakija – 613 mln. eurų, Bulgarija – 867,8 mln. eurų dabar galiojančiomis kainomis).
Taip pat EK priminė, kad branduoline sauga turi rūpintis pačios šalys narės, be to, iškėlė papildomų sąlygų paramai gauti. Visų pirma, įgyvendinti su branduoline sauga susijusius teisės aktus. Be to, sukurti teisės aktus, kurie numatytų kaupti finansinius išteklius leidžiančius valstybėms vykdyti savo finansavimo įsipareigojimus. Galiausiai, pateikti Komisijai išsamius eksploatavimo nutraukimo planus.
„Dabartinis pasiūlymas mums nėra priimtinas, nes kyla abejonių dėl jo atitikimo Lietuvos stojimo sutartyje užfiksuotiems įsipareigojimams“, – pareiškė Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius išplatintame pareiškime spaudai.
Premjeras priminė, jog Lietuvos stojimo į ES sutartyje yra pažymėta, jog IAE uždarymas yra išskirtinis atvejis ir nepakeliama našta Lietuvai, neatitinkanti šalies ekonominio pajėgumo. ES įsipareigojo skirti adekvačią finansinę paramą AE uždarymui. Tačiau Lietuvos narystės sutartyje nėra nurodytos konkrečios sumos ir proporcijos bei laikotarpis, kuriam bus skiriama ES parama.
„Tapo aišku, kad IV protokolas yra šiukšlė“, – „Verslo žinioms“ neoficialiai teigė vienas Lietuvos diplomatas. Pasak jo, Lietuva prie derybų stalo „kol kas, deja, pralaimi“.
Be to, finansinę paramą Lietuva turės panaudoti greičiau nei Slovakija ir Bulgarija – iki 2017 m. Neoficialiai, EK vidiniai teisiniai dokumentai neleidžia paramos projektų finansuoti ilgiau nei 14 metų. ES finansų paramą IAE uždarymui pradėjo teikti 2004-aisiais.
Neoficialiai Lietuvos pareigūnai svarsto, kad „net pagal blogiausią scenarijų“ ES pinigų užtektų baigti vėluojančioms branduolinių atliekų saugyklų statyboms ir perkelti į saugyklas kuro kasetes iš reaktorių. Tačiau buvo abejojama, ar tada iki 2029 metų pavyktų įgyvendinti IAE demontavimo projektą iki „žalio lauko su pilkomis dėmėmis“ (paliekant kitoms reikmėms tinkamus pastatus) lygio.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)