, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Dienos skaičius
148
Tiek tūkstančių kompiuterių kasdien paveikia kompiuteriniai virusai.
Visi tekstai

Lietuva

JAV atstovas: „Lietuva turi padėti Šiaurės Afrikai“

IQ | 2011-03-31

JAV, matydamos, kokią įtaką pilietinė visuomenė turėjo pokyčiams Šiaurės Afrikoje, didina paramą  nevyriausybiniam sektoriui visame pasaulyje. Kita vertus, amerikiečiai neketina tiesiogiai įsitraukti į stabilių demokratijų kūrimą neseniai perversmus patyrusiose šalyse – tikimasi, kad šį darbą atliks Vidurio Europos šalys.

Lietuvoje lankęsis Tomicahas Tillemanas, JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton patarėjas pilietinės visuomenės ir besiformuojančių demokratijų klausimais, mano, kad Lietuva gali tapti pavyzdžiu pirmuosius žingsnius demokratijos link žengiančioms šalims, tokioms kaip Egiptas ar Tunisas, jau nekalbant apie kaimyninę Baltarusiją.

- Ar Lietuvoje per 20 nepriklausomybės metų susiformavo tikra pilietinė visuomenė? Kokios galimybės jai padėti toliau plėstis?

- Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvoje susikūrė 14 tūkst. nevyriausybinių organizacijų (NVO). Žinoma, tik dalis jų, kokios 4 ar 6 tūkstančiai, yra iš tikrųjų veikiančios ir įtakingos organizacijos.

Akivaizdu, kad pilietinė visuomenė darosi įtakingesnė visame pasaulyje. Įvykiai Šiaurės Afrikoje rodo, kad tai yra ta jėga, kuri perbraižo pasaulio geopolitinį žemėlapį ir yra svarbi kovojant su klimato kaita, skurdu. Tarptautinių nevyriausybinių organizacijų skaičius pasaulyje šoktelėjo nuo 6 tūkst. 1990 metais iki 60 tūkst. šiandien, taigi dešimteriopai.

Tad mes labai rimtai žiūrime į bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis. Vakar dalyvavome puikioje diskusijoje su Lietuvos pilietinės visuomenės atstovais ir girdėjome apie jums kylančius iššūkius. Kalbėjome apie tam tikrus mokesčių ir teisinės sistemos pakeitimus, kuriais būtų galima paskatinti privačią paramą nevyriausybinėms organizacijoms.

- Kokie konkrečiai pakeitimai galėtų būti padaryti Lietuvoje?

- Reiktų pradėti nuo platesnio konteksto. Aš, žinoma, nenoriu pasakyti, kad JAV sugebėjo atrasti patį tobuliausią mechanizmą, bet visgi mes galime džiaugtis, kad turime puikiai išvystytą paramos nevyriausybiniam sektoriui sistemą. Taip yra visų pirma dėl to, kad tie, kurie skirią finansinę paramą NVO, turi mokėti mažesnius mokesčius. Vidurio Europos regione, įskaitant ir Lietuvą, dauguma šalių neturi tokių mokesčių sistemos elementų.

- Tad jūsų siūlomas modelis leidžia sumažinti NVO priklausomybę nuo valstybės?

- Mes siūlome diversifikuoti paramos šaltinius. Tai padidintų nevyriausybininkų nepriklausomybę ir padarytų jų darbą daug efektyvesniu.

- O kokia apskritai yra nevyriausybinio sektoriaus kuriama pridėtinė vertė? Kodėl svarbu turėti pilietinę visuomenę ir kodėl jos taip baiminasi diktatoriai?

- H. Clinton neretai kartoja, kad sėkmingą valstybę galima palyginti su stalu, kurį laiko trys kojos: privatus sektorius, valstybės aparatas ir pilietinė visuomenė. Bent jau žvelgiant į JAV akivaizdu, kad pilietinė visuomenė buvo ta jėga, kuri paskatino didžiausius visuomenės pokyčius. Ji stovėjo priešakyje kovojant už nepriklausomybę, padėjo panaikinti vergovę, buvo kritinė jėga siekiant moterų tiesių, darbininkų teisių, aplinkos apsaugos standartų. Šiandien panašius procesus matome visame pasaulyje.2 psl. >>

Puslapis 1

KOMENTARAI (1)

Anonimas    2011-03-31 09:41

Gal mes turim patis badaudami padeti amerikai tvarkiti savo nesvarius reikalus afdrikoj?

Dienos grafikas

Komentarai

Pirmiausia, gerai pagalvokite: kodėl iš tiesų norite būti ne kuo kitu, o rašytoju? Kas per keistas kam ...
Rinkimuose nugalėjusios partijos, atrodo, turi svarbesnių rūpesčių nei kompetentingos Vyriausybės kad ...
Pastaraisiais metais aukštasis mokslas tapo vienu svarbiausių diskusijų objektų. Reikėtų džiaugtis, ...

Skaitytojų komentarai

  • 2013-02-07
    Atleiskit, bet ką autorius norėjo psaakyti šia karikatūra? Asmeniškai manau, jog tokios ir panašios karikatūros bei visas (ne)lygių teisių diskursas tik paaštrina visuomenės nusistatymą kad taip ir yra, vargšės tos moterys . O neturėtų būti IR tikrai ne visada yra. Neužskaitau.
    Sulanny
    Komentuojamas straipsnis
    Viešųjų įstaigų tikslas – tas pats, atlyginimai – visiškai skirtingi
  • 2013-02-06
    Įdomi nuomonė. Visad gaoljvau pamėginti dirbti mokykloje vien dėl to, jog pažiūrėčiau, ar tikrai ten taip daug blogiau nei bet kur kitur. O gi bet kur dirbant ir norint daug uždirbti, reikia dirbti. Ir migrena būna, ir stresas, ir akis skauda nuo darbo savaitgaliais, ir pan. Man keisčiausias argumentas ir yra tas, kad, suprask, kaip blogai, kad nugara ir pečiai pavargsta nuo darbo savaitgaliais. Tokie pasakymai įžeidžia mane asmeniškai, kaip dirbančią ne mokykloje, uždirbančią panašiai kaip vidutinis mokytojo atlyginimas, ir turinčią tokių pačių neva problemų ir darbo laiką. Dar priedo, dirbu kasdien nuo ryto visą darbo dieną ir iki vakaro, jei yra darbo, ir savaitgaliais, jeigu jo yra. Bet jeigu nemyli savo darbo (kad ir kaip naiviai tai skamba), jauti nuoskaudų dėl darbo savaitgaliais, migrenos ir t.t., tikrai nepadės 100 ar 300 lt padidėjęs atlyginimas. Po pusmečio reikės dar. Vadovaujantis mokytojų logika, turėčiau eiti streikuoti, kad darbdavys man padidintų atlyginimą, bet puikiai suprantu, kad realybė yra tokia, kokia yra. Eini derėtis, o jei jis negali daugiau pasiūlyti, o manai, kad esi vertas daugiau, susirandi vietą, kur ne vien pats save įvertinsi kaip aukso puodą, bet daugiau įvertins tas, kuris ir mokės. Ir tai bus ta kaina, kuri yra rinkos vertė, ar panašiai vadinama.O jeigu nesugebu susirasti, kas mokės daugiau, turbūt reikia susitaikyti su tuo, kad daugiau nesu vertas, ieškot papildomų būdų užsidirbti ir pan. Apie mokytojų užimtumą. Esu bendravus su kai kuriais mokytojais. Mane labiausiai šokiravo, kad jie visąlaik be galo užsiėmę, nori pinigų už darbą, bet jo padaryt nelabai turi kada, nes nesvietiškas užimtumas, nesiliaujančios problemos etc. Tačiau kai paklausi, kodėl negali susitikti darbiniu reikalu, už kurį gauna neblogą papildomą užmokestį, sako: šiandien negaliu, nes 4 valandą priėmimas pas Prezidentę (sakau, tai po jo ne, tada būsiu pavargus), šiandien negaliu, nes einu į spektaklį (labai pagirtina, bet kai man reikia padaryti darbą, viršininkui tikrai negaliu pasiteisinti, jog padarysiu rytoj, nes šiandien einu į spektaklį), padarysiu ne šiandien, nes dabar pas mane yra svečių ir mes geriam alų (o mirtinai darbą atlikti reikia iš vakaro, pats sėdi iki vidurnakčio ir darai dalykus už juos) ir t.t.Iš savo mokyklos atsimenu ir labai gerai atrodančių ir besijaučiančių mokytojų, iš kurių ir mokėmės svarbiausio džiaugtis savo gyvenimu, savo darbu, savimi pačiu. Lygiai taip pat ir ne mokykloje dirbant matau žmonių, kurie nelaimingi, visada surūgę, steigia profsąjungas ir piktinasi per mažu atlyginimu, per dideliu darbo krūviu, bet darbovietėj yra išdirbę beveik ilgiausiai iš visų. Tuomet kyla pamąstymas, kad nepasitenkinimas darbu, atlyginimu ir krūviu priklauso ne nuo darbovietės, o nuo pačio žmogaus. O Jūratę, kuri sako, kad išėjus iš mokyklos baigėsi migrena, suprantu. Tačiau ir man pakeitus darbą baigėsi stresas, bet iš to reiktų pasidaryti išvadas, jog tas darbas tiesiog ne tau.2000 Lt nėra daug. Bet tai yra realu. Tai vidutinis atlyginimas, vadinasi, taip gyvena dauguma piliečių. Iš mokytojų keliamo triukšmo atrodo, kad jie labiausiai nuskriausti ir gauna minimumą. Kalbėkim apie tai, kad vidutinis atlyginimas nėra orus. Bet jį dirbtinai pakėlus irgi niekas nepasikeis. Eikit pastudijuot ekonomikos pagrindų.
    Dhan
    Komentuojamas straipsnis
    Nestabilūs atlyginimai
  • 2013-02-06
    Kodėl prie kubiliaus per 2 metus iš darbo rikons dingo 250 tūkst. dirBančiųjų, o dabar atsistatė apie 40 tūkst (darbo ir soc. tyrimų institutas) Kodėl 2010 per krizę atsirado 273 nauji milijonieriai? Kodėl skirtumas tarp turtuolių ir vargšų didžiausias Europoje? Kodėl prie Kubiliaus per 3 metus valstybės skola išaugo nuo 17 milijardų iki 40 milijardų? Kodėl prie kubiliaus Rytų Lietuvoje nesilaikoma LietuvIŲ Kalbos, Švietimo, Darbo kodekso, kitų įstatymų? Kodėl nevykdomi teismų sprendimai? kodėl prie Kubiliaus MMA 800 litų, o įmonių pelnas 2010 m. 5, 3 milijardo (statistikos departamentas)? Jei MMAA būtų 1000, įmonių pelnas būtų 4.8 milijardo. kodėl prie Kubiliaus jau įsidarbinant reikia mokėti rusų kalbą (daugumoje darboviečių)? kodėl statybose pusvelčiui daugiausiai dirba atvežti baltarusiai, pakistaniečiai, siuvėjos iš Šri lankos ir kt. (Klaipėda, Vilnius, Mažeikiai ir kt.)? kodėl prie kubiliaus žalioji energetika apmokestinta kad neapsimokėtų ir tie pinigai (VIAPas)pervedami Gazpromo valdomai elektrinei Kaune?
    Erika
    Komentuojamas straipsnis
    FNTT skandalas ir diletantų choras
  • 2013-02-06
    Puikus straipsnis. Daugiau tokių. Rusija niedkaa negailėjo pinigų terotorijų pavergimui. Nesvarbu, kad savo piliečius badu marina, svarbu, kuo daugiau užgrobti žemių, dabar ir žmonių protų. Vėl juos paversti kolchozninkais-vergais. O per juos ir visą inteligentiją, verčiamą tapti kolchozininkais.Man buvo įdomu, kai pasirodė žinutė, kad per 4 metus Uspaskichas išleido 24 milijonus Lt. Galvojau Lietuvos žemes supirkinėja.Pasirodo ne. Žmonių protus. Todėl dabar ir gali žaisti, kaip katinas su kvailais peliukais. Jau nustojusiais mąstyti, praradusiais vertybes, pasiduodančiais į valstybės valdymo lygmenį iškelti sukčiavimą, melą, veidmainystę, valstybės šmeižtą ir galiausiai išdavystę. Lietuvi, ar tau negaila tavo istorijos, tavo garbės? Kodėl tokiu tapai su kisieliumi vietoje smegenų? Ar jau pasiilgai kolchozninko duonos? Aš ją prisimenu kaip baisiausią siaubą, marą, badą, lietuvių tautos masines žudynes. Negalvokite, kad išliksite, atsipirksite balsuodami . Putinas juokiasi į sugniaužtą špygą, beje, kuria lietuviu iš ekrano badė Ką darysi, kad kaip sakė Rūta, lietuviai avinai, nubalsavo už šašlykus Nemanau, kad ta šašlykų vakarienė su russkaja vodka patiekti lietuvių tautai užtruks. Pagarbiai mąstantiems Ona Voverienė, Vilnius, 2012. 12.03.
    Tarek
    Komentuojamas straipsnis
    D.Grybauskaitė palieka R.Palaitį poste, valdantiesiems siūlo aiškintis Seime
  • 2013-01-28
    Kokia šauni Moteris! Sėkmės jai!
    Ainis
    Komentuojamas straipsnis
    L. Ruokytė-Jonsson: bijau tik įklimpti į abejingumo liūną

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e