, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
JAV, matydamos, kokią įtaką pilietinė visuomenė turėjo pokyčiams Šiaurės Afrikoje, didina paramą nevyriausybiniam sektoriui visame pasaulyje. Kita vertus, amerikiečiai neketina tiesiogiai įsitraukti į stabilių demokratijų kūrimą neseniai perversmus patyrusiose šalyse – tikimasi, kad šį darbą atliks Vidurio Europos šalys.
Lietuvoje lankęsis Tomicahas Tillemanas, JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton patarėjas pilietinės visuomenės ir besiformuojančių demokratijų klausimais, mano, kad Lietuva gali tapti pavyzdžiu pirmuosius žingsnius demokratijos link žengiančioms šalims, tokioms kaip Egiptas ar Tunisas, jau nekalbant apie kaimyninę Baltarusiją.
- Ar Lietuvoje per 20 nepriklausomybės metų susiformavo tikra pilietinė visuomenė? Kokios galimybės jai padėti toliau plėstis?
- Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvoje susikūrė 14 tūkst. nevyriausybinių organizacijų (NVO). Žinoma, tik dalis jų, kokios 4 ar 6 tūkstančiai, yra iš tikrųjų veikiančios ir įtakingos organizacijos.
Akivaizdu, kad pilietinė visuomenė darosi įtakingesnė visame pasaulyje. Įvykiai Šiaurės Afrikoje rodo, kad tai yra ta jėga, kuri perbraižo pasaulio geopolitinį žemėlapį ir yra svarbi kovojant su klimato kaita, skurdu. Tarptautinių nevyriausybinių organizacijų skaičius pasaulyje šoktelėjo nuo 6 tūkst. 1990 metais iki 60 tūkst. šiandien, taigi dešimteriopai.
Tad mes labai rimtai žiūrime į bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis. Vakar dalyvavome puikioje diskusijoje su Lietuvos pilietinės visuomenės atstovais ir girdėjome apie jums kylančius iššūkius. Kalbėjome apie tam tikrus mokesčių ir teisinės sistemos pakeitimus, kuriais būtų galima paskatinti privačią paramą nevyriausybinėms organizacijoms.
- Kokie konkrečiai pakeitimai galėtų būti padaryti Lietuvoje?
- Reiktų pradėti nuo platesnio konteksto. Aš, žinoma, nenoriu pasakyti, kad JAV sugebėjo atrasti patį tobuliausią mechanizmą, bet visgi mes galime džiaugtis, kad turime puikiai išvystytą paramos nevyriausybiniam sektoriui sistemą. Taip yra visų pirma dėl to, kad tie, kurie skirią finansinę paramą NVO, turi mokėti mažesnius mokesčius. Vidurio Europos regione, įskaitant ir Lietuvą, dauguma šalių neturi tokių mokesčių sistemos elementų.
- Tad jūsų siūlomas modelis leidžia sumažinti NVO priklausomybę nuo valstybės?
- Mes siūlome diversifikuoti paramos šaltinius. Tai padidintų nevyriausybininkų nepriklausomybę ir padarytų jų darbą daug efektyvesniu.
- O kokia apskritai yra nevyriausybinio sektoriaus kuriama pridėtinė vertė? Kodėl svarbu turėti pilietinę visuomenę ir kodėl jos taip baiminasi diktatoriai?
- H. Clinton neretai kartoja, kad sėkmingą valstybę galima palyginti su stalu, kurį laiko trys kojos: privatus sektorius, valstybės aparatas ir pilietinė visuomenė. Bent jau žvelgiant į JAV akivaizdu, kad pilietinė visuomenė buvo ta jėga, kuri paskatino didžiausius visuomenės pokyčius. Ji stovėjo priešakyje kovojant už nepriklausomybę, padėjo panaikinti vergovę, buvo kritinė jėga siekiant moterų tiesių, darbininkų teisių, aplinkos apsaugos standartų. Šiandien panašius procesus matome visame pasaulyje.2 psl. >>
Gal mes turim patis badaudami padeti amerikai tvarkiti savo nesvarius reikalus afdrikoj?