Nuo 2013 metų Europos sąjungos (ES) naujokių žemdirbiams turėjo būti skiriamos tokios pat tiesioginės išmokos, kaip ir senbuvėms. Tačiau naujausiuose Europos Komisijos (EK) siūlymuose to nėra numatyta. Lietuvos valdžia vadina tai diskriminacija ir ketina kovoti dėl vienodų išmokų visiems ES ūkininkams.
Po 2004 metų ES plėtros buvo numatytas pereinamasis laikotarpis, kurį šalys gauna mažesnes išmokas žemės ūkiui. Mažesnes už Lietuvą tiesiogines išmokas iš ES gauna tik Estijos, Latvijos ir Rumunijos žemdirbiai. 2013 metais vienam hektarui Lietuvoje turėtų tekti apie 493 litus išmokų, Estijoje – 386 Lt, o Latvijoje – 286 Lt. Tuo tarpu ES vidurkis siekia 859 litus.
Stojimo į ES metu buvo sutarta, jog 2013 metais ūkininkams skiriamos tiesioginės išmokos tiek ES senbuvėse, tiek naujokėse bus suvienodintos. Tačiau pagal Europos Komisijos (EK) siūlymą, 2014–2020 metais naujųjų ES narių ūkininkams tenkančios lėšos tiktai pamažu artės prie ES vidurkio.
„Stojimo derybose išmokos žemės ūkiui buvo vienas svarbiausių aspektų ir buvo sutarta dėl pereinamojo laikotarpio, po kurio išmokos susilygins“, – aiškina VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas, kuris buvo Lietuvos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje vyriausiojo derybininko pavaduotojas.
„Tai išties yra aiški diskriminacija, – EK siūlomą žemės ūkio politiką vertina K. Maniokas. – Lietuva turi stiprų argumentą kovodama dėl išmokų suvienodinimo“.
Reaguodami į EK poziciją Seimo nariai šią savaitę priėmė rezoliuciją dėl diskriminacinio pobūdžio išmokų. Joje reiškiamas susirūpinimas dėl Lietuvai tenkančių pernelyg mažų išmokų. Teigiama, jog ES Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) 2014–2020 metais reformos projekte Lietuvai numatytos lėšos yra vienos mažiausių tarp visų ES valstybių.
Tai jau antra Seimo priimta panaši rezoliucija per pastarąjį pusmetį. Birželio mėnesį Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis pateikė rezoliuciją, konstatuojančią, jog teisingas ir sąžiningas tiesioginių išmokų paskirstymas turi būti vienas svarbiausių BŽŪP tikslų.
Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, Vyriausybė ruošia dar radikalesnę poziciją, nei siūlo Seimas. Žemės ūkio ministerija reikalauja po 2013 metų suvienodinti tiesiogines išmokas visose ES narėse.
„Lietuva pakankamai efektyviai kelia šią problemą, tačiau turi būti taikoma ir daugiau priemonių“, – aiškina K. Maniokas.
„Nėra taip, kad kuo daugiau rėksiu, tuo daugiau gausiu“, – sako E. Pupinis. Pasak Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko, reikia Lietuvos poziciją ne tik išreikšti, bet ir argumentuoti, ruoštis deryboms bei derinti poziciją su kaimyninėmis šalimis.
Seimo narys pripažįsta, kad prieš septynerius metus Lietuvai galbūt ir nereikėjo tokio pačio dydžio išmokų kaip ir ES senbuvėms. Tačiau dabar Lietuva yra pasiruošusi priimti daugiau paramos, nes atsirado didesnė žemės ūkio produkcijos paklausa.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)