, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Koalicinės pajėgos, tarp kurių svarbiausias vaidmuo tenka JAV, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos oro bei jūrų pajėgoms, intensyviai ėmėsi įgyvendinti Jungtinių Tautų rezoliuciją, leidžiančią užtikrinti Libijos oro erdvės kontrolę ir atakuoti Libijos taikinius ant žemės. Jau po pirmųjų karo tarp Libijos ir jungtinių pajėgų dienų paskelbta, kad Libijos diktatoriaus Muammaro Gaddafio karinei galiai padaryta reikšminga žala. Vis dėlto JT apribojimas imtis karinių operacijų ant žemės kelia abejonių, ar oro smūgių užteks dabartiniam režimui nuversti.
Ši karinė operacija primena 1991 m. koalicinių pajėgų puolimą prieš Iraką, kuomet buvo sutelktos didelės koalicinės pajėgos ir gautas platus tarptautinės bendruomenės bei JT pritarimas kariniams veiksmas. Šį kartą veiksmai dėl koalicijos formavimo ir JT sankcijų buvo atliekami pakankamai viešai ir tikslingai. Tai leido pritraukti plačią paramą veiksmams – įskaitant ir musulmonų pasaulio valstybes (Arabų lyga paragino JT paskelbti virš Libijos neskraidymo zoną ir užtikrinti draudimų įgyvendinimą).
Viešas politinis atakų prieš Libiją planavimas galėjo turėti ir strateginių trūkumų – prarastą netikėtumo faktorių. Tačiau šį kartą tarptautinis teisėtumas buvo svarbesnis, ypač JAV prezidentui Barackui Obamai, gana ilgai dvejojusiam veltis į trečiąjį konfliktą musulmonų pasaulyje. Kita vertus, kaip pastebi „Stratfor“ analitikai, puolimo netikėtumas svarbus tuomet, kai priešas gali mobilizuoti pasipriešinimą. Šiuo atveju M. Gaddafio galimybės ką nors pakeisti nebuvo tokios reikšmingos, kad būtų siekiama maksimalaus slaptumo.
Griežtai pagal JT leidimą
Oro atakos, nukreiptos prieš Libijos priešlėktuvines sistemas, svarbiausius kariuomenės vadovavimo ir komunikacijos centrus, sausumos junginius, judančius sukilėlių kontroliuojamo Bengazio link, buvo įvertintos kaip sėkmingos.
JAV naikintuvai F-16 bei bombonešiai B-2 turėjo sunaikinti svarbiausius Libijos priešlėktuvinės gynybos sistemos objektus. Tai turėtų atverti oro erdvę kitiems sąjungininkų, įskaitant ir Arabų lygos valstybių, oro eskadrilėms ir sumažinti galimo Libijos karinių pajėgų atsako prieš juos galimybę.
„Mes manome, kad šie smūgiai buvo labai efektyvūs ir reikšmingai sumažino režimo oro gynybos pajėgumus, – Pentagono surengtoje spaudos konferencijoje sekmadienį teigė JAV laivyno viceadmirolas Williamas Gortney’is. – Mes tikime, kad režimo pajėgos šiuo metu patiria izoliaciją ir turėtų būti gerokai sutrikusios.“
Vis dėlto Pentagono atstovas teigė, kad oro atakos nėra nukreiptos tiesiogiai prieš M. Gaddafį. JAV prezidento administracija tvirtina, kad griežtai laikomasi JT rezoliucijos, kuri leidžia karinius veiksmus tik siekiant apsaugoti civilius gyventojus nuo Libijos režimo pajėgų išpuolių. JAV Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Johnas Kerry’s taip pat teigė, kad „tikslas nėra nuversti M. Gaddafį, JT ne tam davė leidimą“.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)