, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Libijoje priskaičiuojant jau daugiau kaip tūkstantį žuvusiųjų, Vakarai ima atsipeikėti. Ilgus metus flirtavę su Muammaro Gaddafio režimu, pasaulio lyderiai dabar bando išsisukti smerkiančiais pareiškimais ir nukišti užmarštin pelningus ginklų ir naftos sandorius su diktatoriumi.
Kai M. Gaddafis užėmė valdžią Libijoje 1969 metais, jis uždraudė politinę opoziciją ir ėmė remti įvairiausias teroristines organizacijas, pradedant Airijos Respublikonų armija ir baigiant Palestinos išsivadavimo organizacija. Tris dešimtmečius jis laikė Libiją izoliuotą nuo išorinio pasaulio ir netgi užsidirbo Jungtinių Tautų (JT) sankcijas.
Tačiau nuo 2003 metų JT sankcijos buvo panaikintos. Mat M. Gaddafis, desperatiškai trokšdamas užmegzti prekybinius ryšius su vakarais, išsižadėjo terorizmo ir prisiėmė atsakomybė už įvykdytus išpuolius Škotijoje. Lengvai atleidusios Libijos vadovo kaltes, turtingosios pasaulio šalys ėmėsi megzti ekonominius ryšius su M. Gaddafiu. Nuo tada ir prasidėjo ekscentriškojo lyderio flirtas su tarptautine bendruomene ir žiniasklaidos plačiai nušviesti vizitai Europoje ir JT. Šiandien ne vienas politikas gailisi dėl nuotraukų, kuriose spaudžia ranką M. Gaddafiui.
Britai raudonuoja iš gėdos
Buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tonis Blairas viešai pareiškė, kad vaizdai iš Libijoje vykstančių žudynių yra „šokiruojantys ir pasibaisėtini“. Visgi reikia pripažinti, kad ne mažiau dabar šokiruoja vaizdai iš T. Blairo vizito Libijoje 2004 metais, kuris praktiškai atvėrė diktatoriui kelią atgal į Vakarus. Teigdamas, kad jo užsienio politikos prioritetas yra paskatinti Libijos ekonomines reformas ir girdamas M. Gaddafi dėl atominių ginklų atsisakymo, bei pagalbos kovoje su islamo teroristais, T. Blairas sutvarkė ir pragmatiškesnius reikalus.
Nicolas Sarkozy turbūt dar nepamiršo vos prieš ketverius metus vykusio pompastiško M. Gaddafio vizito Paryžiuje. Tą kartą dvi šalys sudarė milijardines sutartis dėl ginklų ir atominių reaktorių.
Praėjus kiek laiko po vizito T. Blairas pranešė apie naują sutartį, pagal kurią pusiau britiško kapitalo įmonė Shell išsipirko dujų gavybos teisę Libijos pakrantėje. Vėliau buvo atskleista, kad T. Blairas, vadinamas „artimu M. Gaddafi šeimos draugu“ asmeniškai derėjosi dėl „Shell“ interesų.
Dabartinis Britanijos premjeras, konservatorius Davidas Cameronas pasmerkė T. Blairo pernelyg artimus santykius su M. Gaddafio režimu, tačiau ir pats neskuba pritarti sankcijoms Libijai. Rodos, ne vien T. Blairo rankos kvepia Libijos nafta. Tarkime, prestižinė Londono ekonomikos mokykla (London School of Economics), kurioje studijavo M. Gaddafio sūnus Saifas Gaddafis, planavo iš režimo gauti 2 mln. svarų paramą. Jaunasis S. Gaddafis neseniai pasirodė Libijos televizijoje tvirtindamas, kad jo tėvas nesitrauks „iki paskutinės kulkos“.2 psl. >>
Svarbu nepikim naftos is rusijos, geriau is sito juodulio