, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Nuo šiol Libijos tauta taip pat turi savo Nepriklausomybės dieną. Spalio 23 d. Libija paskelbė pagaliau išsivadavusi iš 42 metus užsitęsusios Muammaro Gaddafio diktatūros. Aštuonis mėnesius trukęs Libijos civilinis karas baigėsi vieno ryškiausių arabų pasaulio tironų M. Gaddafio mirtimi bei sukilėlių pergale. Visgi pasiekus svarbiausią pirminį tikslą – laisvę – kyla daugybė klausimų, kaip ją tinkamai išnaudoti naujai Libijos epochai kurti ir ar šalis apskritai sugebės tai padaryti.
Jau rugsėjį Libijos Laikinoji Nacionalinė pereinamoji taryba (NPT) įsitvirtino šalies sostinėje Tripolyje kaip pagrindinė politinė jėga. Ahmadas Fawzis, JT specialusis patarėjas Libijos klausimais, tuo metu teigė, jog tai buvo svarbus strateginis NPT žingsnis. Taryba suvokė, kad privalo būti matoma savo piliečių bei tarptautinės arenos veikėjų, o sostinė – tinkamiausia vieta valdyti šalį.
Faktinis Libijos premjeras Mahmoudas Jibrilis tuo metu tikino, kad NPT tikslas – visiškai įtraukti valstybės regionus į šalies valdymą. Visgi etniškai bei religiškai itin susiskaldžiusioje Libijoje iki šiol vyravo kultūriniais, tautiniais skirtumais grįsta nuolatinė regionų konkurencija. Dėl šios priežasties įvairių mažumų atstovai reiškė nuogąstavimus, kad NTC veikla yra orientuota tik į jėgos telkimą šalies sostinėje, o taip bus pamiršti esminiai Libijos gyvavimo, socialinės sandaros principai.
Analitikai pažymi, kad tokios mažumų ambicijos, istorinis kontekstas, Libijos valstybingumo suvokimo spragos vargiai leistų vystytis naujai šios valstybės epochai be užsienio galingųjų įsikišimo ir pagalbos.
Libija – sėkmingiausia NATO operacija
NATO parama Libijos sukilėliams buvo lemtingas veiksnys, leidęs ne tik apsaugoti civilius gyventojus, bet ir galiausiai nuversti M. Gaddafio režimą. Pasiektą pergalę NATO vertina kaip vieną sėkmingiausių sąjungininkių operacijų per visą 62 metų organizacijos gyvavimo istoriją. Silpstančias M. Gaddafio pajėgas galutinai triuškino NPT, NATO bei prie sukilėlių prisijungę Kataro, JAE, Jordanijos kariai. Tiesa, likęs arabų pasaulis pastarųjų trijų valstybių įsitraukimą į Libijos konfliktą vertino neigiamai.
Kita vertus, galima ir skeptiškiau pažvelgti į NATO veiksmus. Jonathanas Eyalas, Krališkojo jungtinių pajėgų instituto (RUSI) garbės narys, teigia, kad Vakarai savaip interpretavo pagalbos Libijai teikimą. Nors pirminis tikslas buvo apsaugoti civilius gyventojus Bengazyje, NATO operacija Libijoje užtruko kiek ilgiau. Garsiai apie kitą operacijos tikslą – politinio režimo Libijoje keitimą – nekalbėta. Visgi Vakarų „potraukis“ demokratizuoti trečiąsias pasaulio šalis yra gerai žinomas. JT netgi laikinai nutraukė embargą Katarui, tad šis galėjo tiekti ginklus Libijos sukilėliams. Vis dėlto tikslas pateisino priemones. Buvęs Didžiosios Britanijos ambasadorius Libijoje Richardas Daltonas teigia, jog net neverta diskutuoti ar tai, ką Aljansas padarė Libijos labui, buvo teisinga, nors kol kas ateities perspektyvos ir neaiškios.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)