, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Libijoje, kovose dėl apgulto Misratos miesto, šiandien žuvo mažiausiai 10 civilių. Tarp jų ir du žymūs fotožurnalistai: britas Timas Hetheringtonas bei amerikietis Chrisas Hondrosas. O prieš du mėnesius prasidėjusiam libių sukilimui nematyti pabaigos.
Kai kovo 17 dieną Jungtinių Tautų Saugumo taryba pritarė rezoliucijai, leidžiančiai sukurti virš Libijos neskraidymo zoną ir imtis „visų priemonių apsaugoti civilius gyventojus“, dar buvo galima tikėtis greito konflikto sprendimo. Šią savaitę NATO karinei intervencijai pradėjus skaičiuoti jau antrąjį kovų mėnesį, tokios viltys atrodo naivios.
Rodos, amerikiečiai ne be reikalo skubėjo kaip įmanoma greičiau perduoti atsakomybę į NATO rankas. Intervencija kritikuojama iš visų pusių. Vienų – už kišimąsi į Libijos vidaus reikalus, kitų – už nepakankamą aktyvumą ir nesugebėjimą pasiekti proveržio. Net JAV prezidentas Barackas Obama pavadino situaciją Libijoje „beviltiška“.
Trūksta susikalbėjimo
Dar prieš prasidedant operacijai JAV Gynybos sekretorius Robertas Gatesas ir kiti kariškiai įspėjo politikus, kad apginti Libijos civilius naudojant vien oro pajėgas bus sudėtingiau, nei atrodo. Greitai paaiškėjo, kad bene didžiausių problemų kelia nesusikalbėjimas tarp sukilėlių ir NATO pajėgų.
„NATO visiškai nesugebėjo pakeisti įvykių tėkmės“, – sako sukilėlių atstovas Abdelsalamas.
Oro atakas vykdantys kariai beveik neturi ryšio su ant žemės kovojančiais sukilėliais. Intervencijos pradžioje bendravimas apsiribojo „Skype“ programa ir mobiliaisiais telefonais. Po to, kai JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton du kartus susitiko su sukilėlių tarybos vadu Mahmoodu Jibrilu, buvo nuspręsta sukilėliams skirti 25 mln. dolerių paramos. Už ją bus nupirkta ir komunikacijos įranga.
Nesusišnekėjimas – mirtinai pavojingas. Muammaro Gaddafio pajėgos greitai perprato taktinių gudrybių svarbą ir ėmė naudoti tokias pačias transporto priemones, kaip ir sukilėliai, bei infiltruoti snaiperius į sukilėlių kontroliuojamus miestus.
Kaltina NATO pasyvumu
NATO atakų metu per klaidą jau žuvo kelios dešimtys Libijos gyventojų, tačiau sukilėliai nepatenkinti dėl to, kad NATO vykdo per mažai atakų ir nesugeba sutriuškinti M. Gaddafio. „NATO buvo neveiksminga Misratoje. NATO visiškai nesugebėjo pakeisti įvykių tėkmės“, – po šiandienos įvykių sakė sukilėlių atstovas Abdelsalamas. Libijos gyventojai norėtų, kad tarptautinė koalicija prisidėtų ir sausumos pajėgomis, neapsiribotų vien oro atakomis.
Akivaizdu, kad prastai ginkluoti bei neorganizuoti Libijos sukilėliai atsilaiko prieš M. Gaddafio pajėgas tik užsienio šalių įsikišimo dėka. NATO pavyko atgrasinti diktatoriaus karius nuo veržimosi tolyn į šalies rytus, tačiau pasiekti kažko panašaus į pergalę nepavyksta.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)