, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Karinei intervencijai Libijoje vadovaujanti tarptautinė koalicija galiausiai išsprendė tarpusavio prieštaravimus ir sutarė dėl lyderystės perdavimo schemos. Iki šiol veiksmams vadovavusi JAV nuo pat pradžių aiškiai pareiškė, kad nori kuo greičiau perleisti atsakomybę tarptautinei bendruomenei.
Dvi dienas nervingai diskutavę, NATO ambasadoriai galiausiai nusprendė, kad aljansas vadovaus tik kasdienėms karinėms operacijoms palaikant neskraidymo zoną ir patruliuojant jūrose. Tuo tarpu politinė tarptautinės koalicijos veiksmų Libijoje kontrolė atiteks komitetui, sudarytam iš užsienio reikalų ministrų.
Šį pasiūlymą pateikusios Prancūzijos užsienio reikalų ministras Alenas Juppe sako, kad komitetas pirmą kartą turėtų susirinkti dar šią savaitę. „NATO įsitrauks tik kaip planavimo ir veikimo mechanizmas. Politinės lyderystės aljansas nesiims“, – sako A. Juppe.
Reiks kitų pritarimo
Didžioji Britanija jau kelias dienas spaudė, kad NATO perimtų intervencijos į Libiją kontrolę, tačiau tam priešinosi Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy. Pastarasis labiau norėjo, kad operacijai vadovautų britų-prancūzų koalicija. Prancūzija argumentavo, kad Arabų šalys nenori matyti NATO vėliavos jau vien dėl intervencijų Afganistane ir Irake.
Vokietija šiandien pranešė atitraukianti savo pajėgas iš NATO operacijų Viduržemio jūros regione.
Tačiau antradienį Prancūzija galiausiai pateikė kompromisinį pasiūlymą dėl minėto dvigubo vadovavimo, kuris įtiko ir Londonui bei Vašingtonui. JAV prezidentas Barackas Obama vakar vakare paskambino Europos lyderiams ir išreiškė pritarimą pasiūlytam variantui.
B. Obamai labai svarbu kuo greičiau atsikratyti vadovavimo atsakomybės. Mat tik dėl to jam pavyko gauti Kongreso ir visuomenės palaikymą dar vienam amerikiečių įsivėlimui į konfliktą islamo pasaulyje.
Pagal trijų lyderių susitarimą, politinė misijos kontrolė atitektų tarptautinei koalicijai, kuriai priklauso ir Arabų šalys, tokios kaip Kataras ir Jungtiniai Arabų Emiratai. Tiesa, susitarimas dar turės būti patvirtintas visų 28 NATO narių bendru sutarimu.
Vokietija neprisideda
Vokietijos santykiai su kitomis Europos šalimis ir Vašingtonu jau atšalo dėl sprendimo neprisidėti prie Jungtinių Tautų sankcionuotos misijos Libijoje. Negana to, Vokietija šiandien pranešė atitraukianti savo pajėgas iš NATO operacijų Viduržemio jūros regione. Sprendimas buvo priimtas po to, kai NATO generalinis sekretorius Andersas Rasmussenas pranešė, jog aljansas patruliuos regiono vandenyse, kad užkirstų kelią ginklų gabenimui į Libiją.
Vokietijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Vokietija nedalyvaus šiose operacijose, nes ginklų embargas reiškia ir galimą jėgos panaudojimą. Apskritai ši NATO narė išreiškė įsitikinimą, kad aljanso vaidmuo Libijoje turėtų būti tik pagalbinis. Tuo tarpu A. Rasmussenas teigia, kad NATO narės neturėtų pamiršti savo įsipareigojimų Libijos civiliams ir sustabdyti smurtą.2 psl. >>
Pingback: Sujaukti viršūnių susitikimo planai | IQ.lt