Didžioji mūsų Rytų kaimynė Rusija pagal gyventojų skaičių traukiasi iki vidutinės valstybės dydžio. Joje šiuo metu yra apie 141,9 mln. gyventojų. Demografai skelbia, kad ateityje Rusija gali būti nebe slaviška, o musulmoniška valstybė.
Klasikinės geopolitikos tyrinėtojai mėgsta kartoti, kad geografinės sąlygos lemia valstybių interesus ir likimą. Globalizacijos ir technologijų eroje fizinės kliūtys gali tapti antraeilės. Šiuolaikiniai geopolitikai mieliau renkasi šūkį „demografija lemia valstybės likimą“. Jei tai tiesa, Rusijos laukia dramatiški pokyčiai.
Rusijos gyventojų skaičius apie 2050 metus gali nebesiekti nė 100 mln., jei dabartinės demografinės tendencijos šioje šalyje nesikeis. Tokius niūrius scenarijus piešia ne tik Vakarų mokslininkai, bet ir Rusijos politikai. Rusijos valdžiai demografinės problemos kartu yra ir kliūtis didžiuotis didžiosios pasaulio valstybės statusu. Rusijos federacinės tarybos pirmininkas Sergejus Mironovas dar 2006 m. teigė, kad iki 2080 m. šalyje teliks apie 52 mln. gyventojų, jei procesai nekis.
Pagerėjimas laikinas
Rusijos premjeras Vladimiras Putinas 2010 m. pavasarį pasidžiaugė, kad ekonomikos krizė nepablogino demografinės situacijos, ir iškėlė tikslą iki 2015 m. pasiekti, kad gyventojų skaičius stabiliai didėtų. Anot V. Putino, vidutinė Rusijos gyventojų gyvenimo trukmė ėmė augti nuo paskutinio XX a. dešimtmečio vidurio ir dabar yra 69 metai. Šalies premjeras tikisi, kad 2015 m. vidutinė gyvenimo trukmė padidės iki 71 metų, o 2020 m. Rusijoje jau bus 145 milijonai gyventojų.
Vis dėlto neigiamų tendencijų dar matoma daug. Kaip teigia Rusijos nacionalinio demografijos instituto vadovas Anatolijus Višnevskis, pagerėjimo ženklai yra laikini ir per artimiausius penkerius metus Rusija vėl gali kristi į demografinę duobę. Jo teigimu, gimstamumo padidėjimas yra pervertinamas ir siejamas su jaunų žmonių, gimusių iki 1990-ųjų, subrendimu. Būtent po 1990 m., kai Rusijos gyventojų skaičius buvo pasiekęs piką, prasidėjo didžiausios demografinės problemos ir ryškus gimstamumo mažėjimas.
Maža to, nors 2009 m. pirmą kartą po Sovietų Sąjungos subyrėjimo vėl užfiksuota, kad Rusijoje gimė daugiau žmonių nei mirė, abortų skaičius yra labai didelis – jų buvo padaryta net 1,2 milijono. Būtent šis rodiklis liudija, kad ekonomikos krizė vis dėlto paveikė Rusijos gimstamumą. Pagal 2009 m. duomenis valstybės gimstamumo rodikliai tesiekia 1,56.
Rusijos mokslininkai iš esmės sutaria dėl prastos demografijos priežasčių: po 1990-ųjų pablogėjęs gyvenimo lygis, prastėjanti sveikatos apsauga, ypač didelis vyrų mirtingumas. Kaip 2010 m. pradžioje teigė vyriausiasis Rusijos sanitarijos gydytojas Genadijus Oniščenka, vien dėl priežasčių, susijusių su alkoholizmu, per metus Rusijoje miršta apie 75–80 tūkst. žmonių.
Įsivyraus musulmonai?2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)