, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Dienos skaičius
148
Tiek tūkstančių kompiuterių kasdien paveikia kompiuteriniai virusai.
Visi tekstai

Lietuva

Lenkų moksleiviams trukdo ne tiek lietuvių kalba, kiek politikų kalbos

Greta Jankaityte | 2011-10-19

Neseniai nuskambėjo žinia, kad nepaisant naujojo Švietimo įstatymo Lietuvos lenkų mokyklose ir toliau mokoma tik lenkiškai. Tačiau bent jau Vilniaus lenkų mokyklose tokie pareiškimai prasilenktų su tikrove.

Pagal šių metų kovo mėnesį priimtą Švietimo įstatymą, rugsėjo pagrindinėse ir vidurinėse tautinių mažumų mokyklose plečiamas mokymas lietuvių kalba. Šalia privalomų lietuvių kalbos pamokų, lietuvių kalba turi būti dėstoma Lietuvos istorija ir geografija, pasaulio pažinimas, pilietiškumo pagrindai.

Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos bei Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos mokytojai bei mokiniai tvirtino, kad jiems lietuvių kalba pamokose nebuvo naujiena ir iki įstatymo įsigaliojimo. Moksleiviai lietuviškai laiko brandos egzaminus, todėl yra suinteresuoti išmokti atsakinėti į egzamino klausimus lietuvių kalba. Tačiau dvikalbis mokymas vykdavęs nesistemingai, priklausomai nuo turimos mokomosios medžiagos bei mokytojo pasirinkimo.

S. Konarskio direktoriaus pavaduotoja ugdymui Kristina Kratkovska teigė, kad šioje mokykloje naudojamos lietuviškos istorijos, geografijos ir fizikos pratybos. Mokytojai mokinius supažindina su lietuviškomis sąvokomis. Todėl didelių naujovių įstatymas nenumato. „Žvelgiant iš praktinės mokytojo pusės, aš didelio skirtumo po naujo įstatymo nematau“, – savo nuomonę apie dvikalbį mokymą išreiškė viena S. Konarskio mokyklos geografijos mokytoja. „Istoriją ir geografiją lietuviškai mokiausi ir seniau. Niekas nepasikeitė“, – tvirtino aštuntokė Greta.

Tačiau K. Kratkovska atkreipė dėmesį, kad įstatyme numatytą sistemingą dvikalbį mokymą sudėtinga įvesti dėl įstatymo neaiškumo: „Mes negalime vykdyti įstatymo, nes nėra poįstatyminių aktų, reglamentuojančių įstatymo įgyvendinimą. Trūksta metodinių nurodymų, seminarai mokytojams neparuošti. Šis įstatymas buvo paruoštas skubotai“.

Vienas A. Mickevičiaus gimnazijos devintokas tikino smarkių pokyčių dėl minėtos pataisos  nepajutęs, nes, kaip ir prieš priimant naują įstatymą, dažniausiai pamokų metu vartoja abi kalbas.

Vienas A. Mickevičiaus gimnazijos devintokas tikino smarkių pokyčių dėl minėtos pataisos  nepajutęs, nes, kaip ir prieš priimant naują įstatymą, dažniausiai pamokų metu vartoja abi kalbas. Pavyzdžiui, šios gimnazijos istorijos mokytoja leidžia mokiniams per pamokas atsakinėti tiek lietuviškai, tiek lenkiškai.

Lietuvių kalba A. Mickevičiaus gimnazijoje dėstomos ir tos disciplinos, kurios nenumatytos įstatyme. „Ekonomikos vadovėliai pas mus yra lietuviški, tad vis tiek tenka naudoti lietuviškus terminus“, – teigė gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Lilijana Zaričnaja. Lietuvių kalbos žinių gimnazijos mokytojams, pavaduotojos nuomone, užtenka, tačiau trūksta lietuviškų vadovėlių.2 psl. >>

Puslapis 1

KOMENTARAI (2)

Gintautas    2011-10-21 09:05

„Neseniai nuskambėjo žinia, kad nepaisant naujojo Švietimo įstatymo Lietuvos lenkų mokyklose ir toliau mokoma tik lenkiškai. Tačiau bent jau Vilniaus lenkų mokyklose tokie pareiškimai prasilenktų su tikrove.“
Kažkas (tyčia? Iš kvailumo?) paleidžia burbulą („antį“), atitinkantį stereotipus, bet ne tikrovę ir jis pradeda pūstis, t.y. savarankišką gyvenimą gyvena, įgauna kūną. Buitinėse diskusijose svarstomas tik vienas klausimas – kodėl lenkai nenori mokytis lietuvių kalbos? Niekam nerūpi gilintis, nagrinėti…..
Kai vienas „zanūdnas“ žurnalistas patikrino Bermudų trikampio top 10 masiškai žinomus „faktus“ (dingusi eskadrilė ir t.t.), tikrovę atitiko vienas ar net nei vieno. Bermudų trikampis liko, bet mistika dingo ……
Pvz, pereinamą laikotarpį būt numatę 4 ar 5 metai – neliktų iš vis beveik jokios formalios problemos.
Lietuvių politikų kaltė dėl situacijos, jie turėjo įstatymą – su reikalingu (protingu) pereinamuoju laikotarpiu – maždaug 1995-1996 m. priimt ….. Bet artėjo rinkimai, o tuometinė dauguma buvo „internacionalistai“, pretendavo į lenkų balsus …..
O dabartinių lietuvių politikų kaltė, kad išpureno dirvą ir suteikė pagrindą agresyviems lenkų politikams pasireikšti, t.y. labai lengva spekuliuoti ir kurstyti tam tikrus įstatymo trūkumus išryškinant ir interpretuojant. Beje, ne esminius.
Egzaminų reikalavimai (vertinimo kriterijai) – be jokių išlygų – turi būti vienodi šios šalies piliečiams (moksleiviams), nes kils noras ir teisę vairuoti suteikti lengvatinėm sąlygom kokios nors plaukų spalvos atstovams (atstovėms…), bet jei nepadaryti namų darbai, uždelsta, yra objektyvių priežasčių – vadovėlių, specialistų, laiko trūkumas ir kt. – tuo kruopščiau turi būti paruoštas ir realizuotas sprendimas. Dėl to dabar tik supolintinta ir tuo pačiu diskredituota idėja padėti
ne lietuviams geriau integruotis į visuomenę, būti konkurencingesniems darbo rinkoj ir pan.

Dz    2011-10-27 16:10

Lenkijos Tautos Edukacijos ministerija parengė „Švietimo vystymo lenkų ugdomąja kalba ir mokymosi lenkų kalbos kaip dalyko 2009-2011 metais programą“ užsienio šalyse.

Programoje rašoma, kad JAV gyvena 10 milijonų lenkų, Vokietijoje – 2 milijonai, Brazilijoje – 1,8 milijono, Prancūzijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje po 1 milijoną, Didžiojoje Britanijoje apie 500 tūkst., o Lietuvoje ir Rusijoje – po apie 300 tūkst. lenkų.

Programoje nurodoma, kad lenkų ugdomąja kalba Lietuvoje yra 121 mokykla, Čekijoje – 36 mokyklos, Latvijoje – 5 mokyklos, Ukrainoje ir Baltarusijoje po 2 mokyklas.

Visose kitose valstybėse lenkai lanko arba sekmadienines lenkų mokyklas arba mokosi lenkų kalbos kaip dalyko.

Taigi, Lietuva, kurioje gyvena 40 kartų mažiau lenkų negu JAV, išlaiko didžiausią pasaulyje lenkiškų mokyklų, kuriose visi dalykai dėstomi lenkiškai, tinklą. JAV ar Vokietijos mokesčių mokėtojai tokios prabangos sau leisti negali!!!

Tokių mokyklų, kur visi dalykai būtų dėstomi tautinės mažumos kalba nėra ir pačioje Lenkijoje. Reikia pabrėžti, kad visose (taip pat ir privačiose) Lenkijos mokyklose istorija ir geografija dėstoma tik LENKIŠKAI.

Kiek kainuoja Lietuvai tokių „unikalių“ mokyklų išlaikymas?

Dienos grafikas

Komentarai

Pirmiausia, gerai pagalvokite: kodėl iš tiesų norite būti ne kuo kitu, o rašytoju? Kas per keistas kam ...
Rinkimuose nugalėjusios partijos, atrodo, turi svarbesnių rūpesčių nei kompetentingos Vyriausybės kad ...
Pastaraisiais metais aukštasis mokslas tapo vienu svarbiausių diskusijų objektų. Reikėtų džiaugtis, ...

Skaitytojų komentarai

  • 2013-02-07
    Atleiskit, bet ką autorius norėjo psaakyti šia karikatūra? Asmeniškai manau, jog tokios ir panašios karikatūros bei visas (ne)lygių teisių diskursas tik paaštrina visuomenės nusistatymą kad taip ir yra, vargšės tos moterys . O neturėtų būti IR tikrai ne visada yra. Neužskaitau.
    Sulanny
    Komentuojamas straipsnis
    Viešųjų įstaigų tikslas – tas pats, atlyginimai – visiškai skirtingi
  • 2013-02-06
    Įdomi nuomonė. Visad gaoljvau pamėginti dirbti mokykloje vien dėl to, jog pažiūrėčiau, ar tikrai ten taip daug blogiau nei bet kur kitur. O gi bet kur dirbant ir norint daug uždirbti, reikia dirbti. Ir migrena būna, ir stresas, ir akis skauda nuo darbo savaitgaliais, ir pan. Man keisčiausias argumentas ir yra tas, kad, suprask, kaip blogai, kad nugara ir pečiai pavargsta nuo darbo savaitgaliais. Tokie pasakymai įžeidžia mane asmeniškai, kaip dirbančią ne mokykloje, uždirbančią panašiai kaip vidutinis mokytojo atlyginimas, ir turinčią tokių pačių neva problemų ir darbo laiką. Dar priedo, dirbu kasdien nuo ryto visą darbo dieną ir iki vakaro, jei yra darbo, ir savaitgaliais, jeigu jo yra. Bet jeigu nemyli savo darbo (kad ir kaip naiviai tai skamba), jauti nuoskaudų dėl darbo savaitgaliais, migrenos ir t.t., tikrai nepadės 100 ar 300 lt padidėjęs atlyginimas. Po pusmečio reikės dar. Vadovaujantis mokytojų logika, turėčiau eiti streikuoti, kad darbdavys man padidintų atlyginimą, bet puikiai suprantu, kad realybė yra tokia, kokia yra. Eini derėtis, o jei jis negali daugiau pasiūlyti, o manai, kad esi vertas daugiau, susirandi vietą, kur ne vien pats save įvertinsi kaip aukso puodą, bet daugiau įvertins tas, kuris ir mokės. Ir tai bus ta kaina, kuri yra rinkos vertė, ar panašiai vadinama.O jeigu nesugebu susirasti, kas mokės daugiau, turbūt reikia susitaikyti su tuo, kad daugiau nesu vertas, ieškot papildomų būdų užsidirbti ir pan. Apie mokytojų užimtumą. Esu bendravus su kai kuriais mokytojais. Mane labiausiai šokiravo, kad jie visąlaik be galo užsiėmę, nori pinigų už darbą, bet jo padaryt nelabai turi kada, nes nesvietiškas užimtumas, nesiliaujančios problemos etc. Tačiau kai paklausi, kodėl negali susitikti darbiniu reikalu, už kurį gauna neblogą papildomą užmokestį, sako: šiandien negaliu, nes 4 valandą priėmimas pas Prezidentę (sakau, tai po jo ne, tada būsiu pavargus), šiandien negaliu, nes einu į spektaklį (labai pagirtina, bet kai man reikia padaryti darbą, viršininkui tikrai negaliu pasiteisinti, jog padarysiu rytoj, nes šiandien einu į spektaklį), padarysiu ne šiandien, nes dabar pas mane yra svečių ir mes geriam alų (o mirtinai darbą atlikti reikia iš vakaro, pats sėdi iki vidurnakčio ir darai dalykus už juos) ir t.t.Iš savo mokyklos atsimenu ir labai gerai atrodančių ir besijaučiančių mokytojų, iš kurių ir mokėmės svarbiausio džiaugtis savo gyvenimu, savo darbu, savimi pačiu. Lygiai taip pat ir ne mokykloje dirbant matau žmonių, kurie nelaimingi, visada surūgę, steigia profsąjungas ir piktinasi per mažu atlyginimu, per dideliu darbo krūviu, bet darbovietėj yra išdirbę beveik ilgiausiai iš visų. Tuomet kyla pamąstymas, kad nepasitenkinimas darbu, atlyginimu ir krūviu priklauso ne nuo darbovietės, o nuo pačio žmogaus. O Jūratę, kuri sako, kad išėjus iš mokyklos baigėsi migrena, suprantu. Tačiau ir man pakeitus darbą baigėsi stresas, bet iš to reiktų pasidaryti išvadas, jog tas darbas tiesiog ne tau.2000 Lt nėra daug. Bet tai yra realu. Tai vidutinis atlyginimas, vadinasi, taip gyvena dauguma piliečių. Iš mokytojų keliamo triukšmo atrodo, kad jie labiausiai nuskriausti ir gauna minimumą. Kalbėkim apie tai, kad vidutinis atlyginimas nėra orus. Bet jį dirbtinai pakėlus irgi niekas nepasikeis. Eikit pastudijuot ekonomikos pagrindų.
    Dhan
    Komentuojamas straipsnis
    Nestabilūs atlyginimai
  • 2013-02-06
    Kodėl prie kubiliaus per 2 metus iš darbo rikons dingo 250 tūkst. dirBančiųjų, o dabar atsistatė apie 40 tūkst (darbo ir soc. tyrimų institutas) Kodėl 2010 per krizę atsirado 273 nauji milijonieriai? Kodėl skirtumas tarp turtuolių ir vargšų didžiausias Europoje? Kodėl prie Kubiliaus per 3 metus valstybės skola išaugo nuo 17 milijardų iki 40 milijardų? Kodėl prie kubiliaus Rytų Lietuvoje nesilaikoma LietuvIŲ Kalbos, Švietimo, Darbo kodekso, kitų įstatymų? Kodėl nevykdomi teismų sprendimai? kodėl prie Kubiliaus MMA 800 litų, o įmonių pelnas 2010 m. 5, 3 milijardo (statistikos departamentas)? Jei MMAA būtų 1000, įmonių pelnas būtų 4.8 milijardo. kodėl prie Kubiliaus jau įsidarbinant reikia mokėti rusų kalbą (daugumoje darboviečių)? kodėl statybose pusvelčiui daugiausiai dirba atvežti baltarusiai, pakistaniečiai, siuvėjos iš Šri lankos ir kt. (Klaipėda, Vilnius, Mažeikiai ir kt.)? kodėl prie kubiliaus žalioji energetika apmokestinta kad neapsimokėtų ir tie pinigai (VIAPas)pervedami Gazpromo valdomai elektrinei Kaune?
    Erika
    Komentuojamas straipsnis
    FNTT skandalas ir diletantų choras
  • 2013-02-06
    Puikus straipsnis. Daugiau tokių. Rusija niedkaa negailėjo pinigų terotorijų pavergimui. Nesvarbu, kad savo piliečius badu marina, svarbu, kuo daugiau užgrobti žemių, dabar ir žmonių protų. Vėl juos paversti kolchozninkais-vergais. O per juos ir visą inteligentiją, verčiamą tapti kolchozininkais.Man buvo įdomu, kai pasirodė žinutė, kad per 4 metus Uspaskichas išleido 24 milijonus Lt. Galvojau Lietuvos žemes supirkinėja.Pasirodo ne. Žmonių protus. Todėl dabar ir gali žaisti, kaip katinas su kvailais peliukais. Jau nustojusiais mąstyti, praradusiais vertybes, pasiduodančiais į valstybės valdymo lygmenį iškelti sukčiavimą, melą, veidmainystę, valstybės šmeižtą ir galiausiai išdavystę. Lietuvi, ar tau negaila tavo istorijos, tavo garbės? Kodėl tokiu tapai su kisieliumi vietoje smegenų? Ar jau pasiilgai kolchozninko duonos? Aš ją prisimenu kaip baisiausią siaubą, marą, badą, lietuvių tautos masines žudynes. Negalvokite, kad išliksite, atsipirksite balsuodami . Putinas juokiasi į sugniaužtą špygą, beje, kuria lietuviu iš ekrano badė Ką darysi, kad kaip sakė Rūta, lietuviai avinai, nubalsavo už šašlykus Nemanau, kad ta šašlykų vakarienė su russkaja vodka patiekti lietuvių tautai užtruks. Pagarbiai mąstantiems Ona Voverienė, Vilnius, 2012. 12.03.
    Tarek
    Komentuojamas straipsnis
    D.Grybauskaitė palieka R.Palaitį poste, valdantiesiems siūlo aiškintis Seime
  • 2013-01-28
    Kokia šauni Moteris! Sėkmės jai!
    Ainis
    Komentuojamas straipsnis
    L. Ruokytė-Jonsson: bijau tik įklimpti į abejingumo liūną

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e