, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Lapkričio 8 d. Lenkijoje įvyko pirmasis parlamento posėdis, kurio metu išrinkta naujoji Seimo vadovybė su parlamento pirmininke priešakyje. Tačiau susirinkimas neapsiėjo be incidentų ir nesutarimų nepaisant to, kad Donaldas Tuskas visiems aiškiai leido suprasti, jog ši diena priklauso jam ir jo partijai.
Lenkijos premjeras D. Tuskas nuo pat posėdžio pradžios ėmėsi iniciatyvos ir į Seimo pirmininko postą pasiūlė savo bendrapartietę Ewą Kopacz. Jaroslawo Kaczynskio vadovaujama opozicinė „Teisės ir teisingumo“ (TT) frakcija iškėlė Marko Kuchcinskio kandidatūrą, nors jis neturėjo realių šansų laimėti prieš „Pilietinės platformos“ (PP) kandidatę.
TT nariai kaltino E. Kopacz melavus apie Smolensko tragedijos detales ir klaidinus ne tik visuomenę, bet ir parlamentą dėl to, kad tragedijos aukų skrodime esą dalyvavo ir lenkų medikai. PP narys Slawomiras Nowakas atsakydamas į kaltinimus pareiškė, kad J. Kaczynskio partijai atėjo metas liautis naudotis Smolensko tragedija kaip skydu bei leisti išeiti mirusiesiems, o gyviesiems – ramiai gyventi.
Nepaisant šių nesutarimų E. Kopacz gavo 300 parlamentarų paramą ir buvo išrinkta Seimo pirmininke. Tiesa, opozicija nenurimo ir pradėjo komentuoti, kad „dabar premjeras gali būti ramus, nes Seimui, kuris turi tikrinti vyriausybės finansinius reikalus, vadovaus jam lojalus žmogus“.
Politologai pastebi, kad pirmą kartą per nepriklausomos Lenkijos istoriją premjero pozicijos parlamento atžvilgiu yra tokios tvirtos. „Pamažu sistema keičiasi ir iš parlamentinės santvarkos pereiname prie kanclerinės“, – įsitikinęs Ščecino universiteto politologas Maciejus Drzonekas.
Savo stiprią poziciją premjeras pademonstravo ir renkant parlamento pirmininkės pavaduotojus, kai viena iš koalicijai priklausančio Palikoto judėjimo kandidačių – Wanda Nowak – negavo reikiamos paramos net PP gretose. Įsikišus D. Tuskui, per pirmąjį balsavimą 65 susilaikę ir 20 prieš balsavę PP nariai antrajame balsavime staiga pakeitė savo nuomonę ir vieningai išrinko W. Nowak Seimo pirmininkės pavaduotoja. Senato maršalka tapo taip pat PP priklausantis Bogdanas Borusiewiczius.
Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis D. Tuskui patikėjo užduotį suformuoti naują vyriausybę. Premjeras pažadėjo, kad pasistengs tai padaryti greitai ir profesionaliai.
Tikėtina, kad naujo ministrų kabineto sudėtis paaiškės jau kitą savaitę, nors PP nariai nežino, kaip bus priimami sprendimai. Politologas M. Drzonekas pastebi, kad D. Tusko elgesys tapo panašus į J.Kaczynskio, tik skirtingai nuo pastarojo, premjeras moka išlaikyti stiprią vienvaldystę. „Ministras pirmininkas sprendimus priima pats, o kitiems pasako apie paskyrimus post factum“, – teigia politologas. Kiti politikos vertintojai teigia, jog D. Tuskas po pergalės rinkimuose viską vykdo pagal savo planą. Nepaisant to, partijoje nekyla nepasitenkinimas, o nariai klusniai sutinka su tokiais sprendimais.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)