Lenkijoje moterys rinkimų sąrašuose turės sudaryti bent trečdalį kandidatų. Prezidentas Bronislavas Komorowskis pirmadienį (sausio 31 d.) pasirašė rinkimų kvotos įstatymą, pagal kurį kandidatų sąrašą į Lenkijos Seimo, Europos parlamento ar savivaldybių rinkimus bus galima registruoti tik tuo atveju, jeigu jame bus ne mažiau nei 35 proc. moterų. Tokia pati riba taikoma ir vyrams – jų sąrašuose taip pat negalės būti mažiau nei 35 proc.
Šiuo metu Lenkijos parlamente moterys sudaro vos penktadalį narių. Lietuvoje moterų parlamentarių dalis dar mažesnė, tačiau apie analogišką iniciatyvą kalbos nėra.
Pasiūlymas įdiegti kvotų sistemą buvo vienas iš pagrindinių 2009 metais vykusio pirmojo Lenkijos moterų kongreso pasiūlymų. Pilietinis projektas nesunkiai surinko 150 tūkst. būtinų parašų ir sulaukė didelio palaikymo iš įvairių nevyriausybinių organizacijų bei visuomenėje žinomų žmonių.
Premjeras Donaldas Tuskas pasveikino naująjį įstatymą, bet teigė, kad 50 proc. kvota, kuri buvo siūloma pradiniame projekte, būtų dar geresnis variantas, nes užtikrintų tikrai lygiavertį moterų ir vyrų atstovavimą.
Lietuvoje prieš gerą dešimtmetį socialdemokratai buvo pateikę panašų įstatymo projektą. Tačiau jis galiausiai buvo atmestas kaip prieštaraujantis Konstitucijai. Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė mano, kad mūsų šalyje sėkmingai ieškoma pasiteisinimų, kad tik nereikėtų spręsti diskriminacijos problemų.
Taigi situacija lyčių lygybės srityje tik prastėja. Tą parodo ir Pasaulio ekonomikos forumo kasmet sudaromas lyčių lygybės indeksas, pagal kurį Lietuva pernai smuktelėjo penkiomis pozicijomis žemyn.
„Lietuvoje lyčių lygybė suprantama kaip antitezė šeimos politikai, kaip kažkoks blogis“, – sakė M. Jankauskaitė. Ji pabrėžia, kad realiai įgyvendinta lyčių lygybė leistų efektyviau panaudoti visus žmogiškuosius resursus, taigi būtų naudinga ekonomiškai ir skatintų šalies plėtrą.
Lyčių lygybės tema pastaruoju metu neretai aptarinėjama ir Europos Komisijoje, kuri ketina kitais metais siūlyti direktyvą, priversiančią įmones į savo valdymo organus įtraukti daugiau moterų. Europos Sąjungoje, kuri deklaruoja lyčių lygybę kaip vieną iš prioritetų, moterys užima tik 11 proc. vadovaujančių postų ir iki šiol gauna vidutiniškai 17 proc. mažesnį atlyginimą nei vyrai. Ne ką geresnė padėtis ir politikoje – tik 24 proc. nacionalinių parlamentų narių ir 27 proc. ministrų kabineto narių ES šalyse sudaro moterys.
Lietuvoje daugiausia moterų buvo 2004-2008 metų kadencijos Seime – 29 (20,6 proc. visų parlamentarų), 1992-1996 metais buvo 10 parlamentarių (7,1 proc.). Dabartiniame Seime dirba 26 parlamentarės (18,4 proc.).
Spausdinti
KOMENTARAI (0)