„Matydami aktyvių Rusijos ir Lenkijos santykių vystymąsi tikimės, kad naftos tiekimo “Družba” klausimas taip pat bus išspręstas teigiamai”, – naujienų agentūrai “Interfax” pareiškė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. Visgi šį ministro pranešimą galima įvertinti labiau kaip diplomatinį reveransą Lenkijai, nei kaip rimtą ženklą apie galimą „Orlen Lietuvos“ problemų sprendimą.
Rusija 2006 metais nutraukė tiekimą Mažeikių naftos perdirbimo įmonei po to, kai ši buvo parduota lenkų koncernui „PKN Orlen“. Oficiali versija – naftotiekyje įvyko avarija, o vamzdyno „Družba“ būklė apskritai esanti pernelyg bloga, kad būtų verta investuoti į remontą.
Tačiau Rusijos dienraštis „Novaja Gazeta“ trečiadienį (sausio 19 d.) paskelbė „Wikileaks“ paviešintą dokumentą, kuriame JAV ambasados Maskvoje diplomatai svarsto, kad dėl naftos tiekimo nutraukimo kaltos ne tiek techninės problemos, kiek politinis kerštas, pakurstytas dabartinio Rusijos vicepremjero Igorio Sečino. 2006 metais vadovavęs kompanijos “Rosneft” direktorių tarybai ir ėjęs pareigas prezidento administracijoje, I. Sečinas esą spaudė naftos kompanijas netiekti žaliavos „Mažeikių naftai” (dabar – „Orlen Lietuva“).
Pasinaudodamas „Wikileaks“ į viešumą ištrauktomis neoficialiomis kalbomis, Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė besitikintis, kad tai galbūt paskatins Maskvą pakeisti savo sprendimą dėl „Družbos“. Turint galvoje paskutiniu metu akivaizdžiai gerėjančius Lenkijos ir Rusijos santykius energetinio bendradarbiavimo srityje, šis pareiškimas nenuskambėjo visiškai tuščiai.
Spalio mėnesį Rusija su Lenkija pasirašė sutartį dėl gamtinių dujų tiekimo iki 2012 metų, be to, neseniai Lenkija buvo pakviesta prisidėti prie Kaliningrado srityje statomos branduolinės jėgainės statybų.
Lenkijai vis tampriau bendradarbiaujant su Maskva, santykiai su Lietuva gerokai atvėso. Ko vertas vien jau R.Sikorskio pareiškimas, kad jis nevyks į Lietuvą, kol nebus išspręstas lenkiškų pavardžių rašybos klausimas.
Panašu, kad nesutarimų priežastis yra ta pati „Orlen Lietuva“, kuri krizės metu lenkams tapo tokia našta, kad net imta galvoti apie jos pardavimą rusams. Dabartinė Lenkijos valdžia į „Orlen Lietuvą“ žvelgia pragmatiškai, negalvodama apie geopolitinius Baltijos regiono interesus.
Galima nuspėti, jog „Wikileaks“ paviešinta informacija ir R. Sikorskio kalbos apie galimą „Družbos“ remontą tapo pretekstu ir Lietuvos diplomatams bandyti atšildyti santykius su strategiškai svarbia kaimyne Lenkija.
Spausdinti
KOMENTARAI (0)