, 'opacity': false, 'speedIn': , 'speedOut': , 'changeSpeed': , 'overlayShow': false, 'overlayOpacity': "", 'overlayColor': "", 'titleShow': false, 'titlePosition': '', 'enableEscapeButton': false, 'showCloseButton': false, 'showNavArrows': false, 'hideOnOverlayClick': false, 'hideOnContentClick': false, 'width': , 'height': , 'transitionIn': "", 'transitionOut': "", 'centerOnScroll': false }); })
Lietuvoje viešintis Kroatijos prezidentas Ivas Josipovičius nusiteikęs optimistiškai dėl narystės Europos Sąjungoje. Savo šalį ES nare prezidentas regi jau 2013 metais.
Pabuvęs Kroatijos Komunistų lygos nariu I. Josipovičius greitai atsisakė politinės karjeros ir dirbo teisininku. Muzikinį išsilavinimą turintis politikas į Kroatijos politinę areną sugrįžo vos prieš penkerius-šešerius metus jau kaip nepriklausomas kandidatas.
Šiandien I. Josipovićius geriau žinomas ne kaip kompozitorius ar teisininkas, bet kaip Kroatijos vedlys į ES, aktyviai kovojantis su socialine nelygybe, korupcija ir organizuotu nusikalstamumu.
Nors Balkanų regiono situaciją prezidentas vis dar įvardija kaip įtemptą dėl užsitęsusių teritorinių, teisinių ir migracinių procesų, integraciją į ES politikas suvokia kaip įsipareigojimą imtis konkrečių veiksmų situacijai keisti.
Būtent dėl to I. Josipovičius kritiškai vertina buvusios vyriausybės darbą vykdant Tarptautinio baudžiamojo tribunolo Jugoslavijai (TBTJ) sprendimus. Praėjo 11 metų, kol Kroatijos vyriausybė iš derybinio lygmens perėjo į aktyvią veiklą, įgyvendindama TBTJ paskelbtus nutarimus dėl karo nusikaltėlių suėmimo ir teisminio proceso vykdymo.
I. Josipovičius, kaip buvęs teisininkas ir nevyriausybinių organizacijų Kroatijoje narys, skaičiuoja, kad šiandien per du milijonus karo nusikaltimo bylų vis dar yra neišspręstos.
Prezidentas negaili kritikos ir Serbijos vyriausybei dėl TTT sprendimų nevykdymo ir vilkinimo, tačiau dabartinio Serbijos prezidento Boriso Tadičiaus vadovavimą vertina labai teigiamai. I. Josipovičiaus teigimu, vyksta nuoseklus regioninis bendradarbiavimas, nes integracija yra tiek Kroatijos, tiek Serbijos valstybių galutinis tikslas. Todėl provakarietiškų pažiūrų B. Tadičius nuo 2010 m. taip pat perėjo prie aktyvaus politinio ir ekonominio bendradarbiavimo su kaimyne Kroatija.
Tačiau paklaustas nuomonės apie Kosovo ir Serbijos konfliktą, I. Josipovičius diplomatiškai atsakė, kad Kroatija pripažino Kosovą kaip nepriklausomą valstybę. Santykius su Kosovu Kroatijos vadovas įvardijo kaip gerus, o kalbėdamas apie Serbiją išreiškė įsitikinimą, kad ateityje santykiai tik gerės.
Vis dėlto aktyvesnio tarpininkavimo tarp Kosovo ir Serbijos I. Josipovičius nenorėtų imtis – tam, jo teigimu, reikia stipresnių politinių galių. Kaip pavyzdį I. Josipovičius įvardijo Jungtines Amerikos Valstijas arba Europos Sąjungą.
Vakar Briuselyje Kosovas ir Serbija tęsė antrąsias apvalaus stalo derybas dėl integracinių procesų, tačiau daugiausia dėmesio skiriama ekonominiam bendradarbiavimui. Net jeigu Serbija iki šiol griežtai atsisako pripažinti Kosovo nepriklausomybę, o narystę Europos Sąjungoje mato su Kosovu, Kroatijos prezidento nesikišimo politika šiuo klausimu kiek stebina.
I. Josipovičius regioninį bendradarbiavimą tarp kaimyninių valstybių Balkanuose laiko strategiškai svarbiausiu veiksniu, lemiančiu sėkmingą integraciją. Tačiau vertindamas Kroatijos ir Serbijos įstojimo į ES galimybes politikas užtikrintai kalba apie tai, kad Kroatija bus pirmoji, kuri sugebės įšokti į narystės traukinį, net ir bandydama susidoroti su aukštu nedarbo lygiu ir šalies žemės ūkio reorganizacija.2 psl. >>
KOMENTARAI (0)