Nuo pavasario tebesitęsiantis skandalas dėl galimai nekokybiškų kraujo komponentų tiekimo ligoninėms nesibaigia. Sudarytos Seimo, Sveikatos apsaugos ministerijos darbo grupės, o į tyrimus įtrauktos ne tik audito, bet ir teisėsaugos institucijos vis dar negali atsakyti, kad kaltas dėl kilusio skandalo, kai Nacionalinis kraujo centras buvo apkaltintas tiekęs kraujo komponentus, kuriuose hemoglobino kiekis mažesnis, nei reikalaujama.
Rugsėjo 7 d. Seime surengtas Antikorupcijos komisijos darbo grupės „Galimoms korupcijos apraiškoms sveikatos apsaugos sistemoje tirti“ posėdis. Jame išklausyti STT, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), Valstybinės medicininio audito inspekcijos atstovai, tačiau nė viena iš institucijų vis dar negalėjo tiesiogiai nurodyti, ar kraujo komponentai išties buvo blogi ir ar galėjo būti sąmoningai piktnaudžiaujama spragomis, paliktomis teisės aktuose.
Seimo darbo grupės vadovė Agnė Bilotaitė, išklausiusi STT atstovės pranešimą konstatavo, kad Kraujo donorystės įstatymas palieka pernelyg daug erdvės poistatyminiam reglamentavimui – būtent sveikatos apsaugos ministro įsakymais dažniausiai nustatomos konkrečios tvarkos ir taisyklės, kaip turėtų būti vykdomi kraujo paėmimo, komponentų gamybos procesai. Pasak STT išvadų, tai gali būti pagrindas neskaidriai įtakai kraujo donorystės sistemoje.
Darbo grupės nariai sveikatos apsaugos viceministrui Audriui Klišoniui gana primygtinai rekomendavo atsižvelgti į STT išvadas ir parengti Kraujo donorystės įstatymo pataisas, kuriose būtų labiau atsižvelgta į ES direktyvas, nurodančias kraujo donorystės, kraujo komponentų ruošimo kriterijus.
Gana šiurkščiai net keletą kartų nutraukęs A. Klišonio atsakymus, neva šis kalba tik tai, ką nori pasakyti, o ne atsakinėja į darbo grupės narių klausimus, Seimo narys Rimantas Dagys pasiūlė, kad SAM iki lapkričio mėnesio pateiktų Kraujo donorystės įstatymo pataisų projektą. A. Klišoniui teko priimti tokį Seimo narių siūlymą.
Išorinė kontrolė – tik nuo 2012 m.
A. Bilotaitė taip pat kaltino SAM, kad iki šiol nėra jokių galimybių atlikti objektyvią išorinę kontrolę, ar kraujo donorystės įstaigos kraujo komponentus ruošia pagal reikalavimus. Anot Seimo narės, iki šiol buvę bandymai tirti kraujo centrų paruoštus komponentus buvo tik „pasityčiojimas iš objektyvumo“, nes patys kraujo centrai pristatydavo savo pasirinktus kraujo maišelius ir, be abejo, jie būdavo idealūs. Iki šiol Lietuvoje nebuvo nė vienos referentinės laboratorijos, kuri galėtų objektyviai nustatyti parengtus kraujo komponentus.
Nuo kitų metų kraujo maišeliuose turės atsirasti specialūs segmentai, kurių turinys būtų naudojamas kraujo kokybei įvertinti
Be to, šiuo metu norint patikrinti kraujo maišelius tekdavo sunaudoti visą jo turinį, todėl pakartotiniai tyrimai būdavo neįmanomi. Sveikatos apsaugos viceministras A. Klišonis teigė, kad Kraujo donorystės įstaigoms yra pateiktas ministro įsakymo projektas, pagal kurį kraujo maišeliai turėtų būti ruošiami su bent dviem atskirais kraujo segmentais, kuriuose esantis kraujas galėtų būti laboratoriškai tikrinamas.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)