Šiemet pradėtas naujas kovos su alkoholio vartojimu etapas – įsigaliojo daugiau draudimų ir apribojimų. Šalininkų teigimu, tai paskatins tautą gyventi sveikiau. Tačiau net ir draudimų šalininkai pripažįsta, kad derėtų rūpintis ir sudėtingesnėmis kovos priemonėmis – pavyzdžiui, vaikų švietimu apie alkoholio žalą.
Praėjusių metų pabaigoje Seimas priėmė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, kurios įsigaliojo šiemet. Nuo metų pradžios uždrausta prekiauti alkoholiu kioskuose, „baruose“, po kurių iškabomis slepiasi kiaurą parą veikiančios alkoholio parduotuvės. Kitąmet alkoholiniai gėrimai dings iš degalinių, o lengvi alkoholiniai gėrimai nebebus pardavinėjami didesnėje nei 1 litro taroje.
Tiesa, statistika rodo, kad Lietuvoje alkoholio išgeriama daugiau nei daug kur kitur Europoje, ir suvartojamas kiekis, nepaisant įvairių apribojimų, išaugo. 2002 metais vienam vyresniam nei 15 metų šalies gyventojui teko 10,2 litro gryno etilo alkoholio, 2010-aisiais – 11,3 litro. Į šį skaičių įtrauktas ir nelegalus alkoholis. Pasaulio sveikatos organizacija, savaip vertinanti nelegalaus alkoholio mastus, skaičiuoja, kad Lietuvoje vienam gyventojui tenka apie 17 litrų alkoholio per metus. Visos Europos Sąjungos šalių vidurkis, paskutiniais duomenimis, siekia 13 litrų.
Lietuva yra tarp daugiausia alkoholio suvartojančių žemyno šalių.
100 tūkst. lietuvių tenka virš 50 vyrų ir iki 15 moterų mirčių dėl alkoholio vartojimo sukeltų ligų. Europos vidurkis viršijamas mažiausiai trečdaliu.
Per daug prekybos taškų
Lietuva kartu su keliomis regiono kaimynėmis - Latvija bei Lenkija – priklauso didžiausios rizikos grupei. Joje daugiausia yra posovietinės šalys. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian įsitikinusi, kad neseniai Seimo patvirtinti draudimai sumažins alkoholizmo mastus.
„Šiuo metu 100 tūkst. lietuvių tenka apie 502 alkoholio prekybos vietos, tuo metu Švedijoje tam pačiam skaičiui gyventojų – vos 4,5, Estijoje – 195. Šis rodiklis, remiantis naujausiais mokslininkų tyrimais, vienas labiausiai didinančių alkoholio suvartojimo mastus. Juk žmogus, negalėdamas lengvai įsigyti svaigiųjų gėrimų, ne taip dažnai kaip norėtų juos vartos. Logika paprasta“, – tikina G.Belian. Jos teigimu, Latvija bei Estija šioje situacijoje – kur kas pavyzdingesnės.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad alkoholio prieinamumo mažinimas turėtų tapti prioritetine priemone siekiant mažinti alkoholizmą. G. Belian teigimu, nuo šių metų sausio įsigaliojęs draudimas alkoholiu prekiauti kioskuose ar „pseudobaruose“ – permainas žadantys žingsniai.
Esą ir draudimais galima pakeisti įsisenėjusius žmonių įpročius. Net Viduržemio jūros regiono šalys, neįsivaizduojančios savo kasdienės mitybos raciono be vyno, kasmet sumažina alkoholio suvartojimą.2 psl. >>
Spausdinti
Uždrausti prekiauti alkoholiu kioskuose ir „baruose“ jau seniai reikėjo. Tai buvo tik geras pelno šaltinis tų barų savininkams, ir visiškai neskatino mažesnį alkoholio vartojimą.