Nors abiejų Korėjų pasiryžimas sėsti prie derybų stalo pirmą kartą po lapkritį įvykdytos Šiaurės Korėjos atakos atrodė kaip neįtikėtinas laimėjimas, džiaugsmas netruko ilgai. Pchenjano kariškių delegacija šiandien (vasario 10 d.) pareiškė nebetęsianti dialogo su Pietų Korėjos ginkluotosiomis pajėgomis ir paliko derybų kambarį viename pasienio miestelių Panmunjome net nepaspaudusi rankų.
Pernai lapkričio 23-iąją Šiaurės Korėjai apšaudžius prie ginčijamos sienos Geltonojoje jūroje esančią Pietų Korėjai priklausančią Jonpjongo salą, žuvo keturi žmonės, iš jų du taikūs gyventojai.
Po išpuolio praėjus keliems mėnesiams Seulas sutiko eilinį kartą sėsti prie derybų stalo su Šiaurės Korėjos delegacija tik tuo atveju, jeigu pastarieji parodytų tam tikrą „požiūrio pasikeitimą“. Žinoma, tikėtis tikro atsiprašymo už pernai lapkritį įvykusį incidentą ar kovo mėnesį nuskandintą karinį laivą būtų buvę naivu. Tad Pietų Korėjos prezidento Lee Myung-bako pareiškimas, kad jie tikisi bent jau draugiškesnio kaimynės tono, buvo labiau skirtas išlaikyti šalies orumą.
Susitikime Panmunjome turėjo būti nustatyta data aukštesnio lygio deryboms ir aptarti kiti saugumo klausimai. Tačiau Šiaurės Korėja, nenorinti prisiimti atsakomybės už Pietų Korėjos karinio laivo nuskandinimą praėjusių metų kovą, paliko derybas. JAV tai pavadino „praleista proga parodyti nuoširdų pasiryžimą pagerinti santykius su pietų kaimyne“.
Dabar Seulas ruošiasi blogiausiam. „Jie gali įvykdyti dar vieną branduolinį bandymą, paleisti raketas arba atakuoti mūsų kariškius ar civilius. Mes analizuojame visas galimybes ir stengiamės būti maksimaliai pasiruošę galimoms Šiaurės provokacijoms“, – žurnalistams teigė šaltiniai Pietų Korėjos vyriausybėje.
„Esu įsitikinęs, kad Šiaurės Korėja ruošiasi dar vienam branduoliniam bandymui“, – remdamasis žvalgybų duomenimis sakė Baek Seung-joo, Korėjos Gynybos analizės instituto saugumo ir strategijos centro direktorius.
Nors dabar abi Korėjos teigia, kad derybos žlugo, visgi nereiktų nustebti vėl pamačius Šiaurės Korėjos pulkininką Ri Sun Gyuną prie derybų stalo. Mat nors Pchenjanas ir yra suinteresuotas palaikyti įtampą derybose, kad vėliau galėtų išsireikalauti didesnių nuolaidų, tačiau iš tikrųjų sunkiai gali apsieiti be užsienio paramos.
Dabartinis Šiaurės Korėjos žingsnis kaip aidu atkartoja ilgametę šios šalies praktiką bendraujant su užsieniu – neprotingais ir nenuspėjamais poelgiais išsireikalauti milžiniškos paramos, o galiausiai vis tiek daryti tai, kas jai atrodo naudingiau.
Nuo tokios Šiaurės Korėjos taktikos jau gerokai pavargo ne tik Pietų Korėja. Tarp Seulo, Tokijo ir Vašingtono jau kurį laiką vyrauja nuomonė, kad bandymas „nupirkti taiką“ turi likti praeityje. Tiesa, koją stipresniam Šiaurės Korėjos spaudimui pakiša Kinija, kuri vis dar remia savo seną sąjungininkę. Kinija atsisako pasmerkti Pchenjano provokacijas ir menkina užsienio ekonominių sankcijų daromą efektą, didindama savo prekybos apimtis.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)